mamarmg parašė:
O kaip kitaip pavyko pamaitint?? Maitinimo padėtį pakeitėt??
Gerb. K. Vitkauskui norėčiau padėkot už atsakymą į mano klausimą, deja, jau praėju…
Miela Mamargm,
deja, kitos išeities kaip tik teisingas krūties apžiojimas aš nežinau, ir tikriausiai nėra. Bent jau specialioji žindymo konsultavimo literatūra neteisingą prigludimą nurodo pagrindine greitai iš krūties išbėgančio pieno nurijimo problemų priežastimi. Nes būtent “šliurpt” yra pagrindinis blogo prigludimo garsinis požymis – kitaip sakant, jeigu yra “šliurpt”, tai nėra gero prigludimo. O kai nėra gero prigludimo, kūdikio burnoje lieka daug laisvos (krūtimi neužpildytos) vietos, kurioje vis dėlto kažkas yra – ogi oras. Jis maišosi su greitai pro daugelį spenelio angelių švirkščiančiu pienu ir šitą burbuliuojantį pieno-oro mišinį būtent ir būna kūdikiui sunku nuryti (gali net springti), o nurijus jis sukelia atpylinėjimus, o paskui ir pilvelio pūtimus su diegliukais.
Pataisyti blogą prigludimą geru prigludimu būna beveik neįmanoma (be chirurginės ar instrumentinės korekcijos) tik dviem atvejais: jeigu yra (1) per trumpas liežuvio pasaitėlis – „prisegtas liežuvis“ , arba (2) platus kietojo ir minkštojo gomurio nesuaugimas/plyšys . Tačiau šios bėdos pasireiškia jau nuo gimimo, o Jūs rašėte, jog iki „ki 9 savaitės didesnių problemų maitinant nebuvo ir viskas ėjosi gan sklandžiai„ Taigi problema tikriausiai ne viena iš tų dviejų ir operacijos nereikės. Tikroji problema yra kūdikio nebenorėjimas ir/ar nebemokėjimas gerai priglusti. Taip pasidaro, kaip jau rašiau anksčiau atsakydamas į Jūsų klausima, jeigu „augimo šuolio metu skubėdama žįsti Jūsų dukrelė vieną kitą kartą tai darė ne visai gerai prigludusi prie krūties, t.y., nepakankamai plačiai ją apžiojusi, ir taip įpratusi tęsė ir vėliau iki šiol.„ Atsiradusį blogą įprotį reikia ištaisyti. Reikia (1) sudaryti galimybę kūdikiui gerai priglusti prie krūties, t.y., apžioti pakankamai daug krūties. Taigi mamytei teks krūtį prieš pasiūlant kūdikiui savo piršteliais „suploninti“, kad kūdikis ją galėtų apžioti. O jeigu krūtis tiek pilna, jog suploninti jos nepavyksta – išmelžti truputį pieno, tik tiek kad už spenelio ji pasidarytų minkštesnė ir pasiduotų suploninama. (2) reikia vėl išmokyti ir įpratinti kūdikį gerai priglusti. O tai reiškia ne tik pabandyti vieną-kitą kartelį (dėl „sąžinės nuraminimo“ ir „paukštelio–dariau“), o atkakliai bet švelniai ir mandagiai DIRBTI ir DIRBTI ol, kol mamai pavyks o kūdikis pajus, jog tik taip jai žindyti ir jam žįsti yra geriausia. Alpinistai ir urvų landžiotojai daug daugiau vargsta dėl (man, tau ir JŲ VAIKAMS) beveik beprasmybės (ką jau bekalbėti apie pražilusių artimųjų streso žalą), o čia juk prasmė (TAU ir TAVO VAIKUI) yra daug didesnė už kalnus ir daug platesnė už vandenynus!








