2021.09.16 21:09 (prieš 4 m.)
Skrendanti parašė:
Man neseniai suėjo 18. Iki pilnamestytės negalėjau pasidaryti operacijos ir žadėjau ją darytis. Bet nespėjau. Tai kai pasidarysiu abortą tada pasidarysiu operaciją …
Jei jūs realus žmogus, su iš tikro tokia realia nuomone, tai labai nuoširdžiai patariu neskubėti. Jūsų amžiaus aš tikrai neturėjau minčių, kad niekada nenoriu būti mama, bet mąstydavau, kad jei, pvz., negalėčiau turėti vaikų, tai man nebūtų jokia tragedija, nes galima realizuoti save ir kitur. Motinystė dar nėra viskas.
BET - bėgant laikui, keičiasi ir mąstymas, ir supratimas apie gyvenimą ir tas kategoriškumas, kuris gan stipriai reiškiasi, kai tau 18-ika. O kai sulauki 30-ies, turi mylimą vyrą, kuris tikrai nori vaikų, bandai pastoti, bet net keletą metų vis nepavyksta, supranti, kad tas "ne tragedija, jei neturėsiu vaikų" iš tiesų netiesa, tai tik kažkoks vidinis apsimestinis neigimas (dėl tam tikrų psichologinių priežasčių). Būdama 18-os sakytum, kad susirasi kitą vyrą, kuris nenori vaikų, baisus čia daiktas, bet būdama 30-ies supranti, kad tas šalia esantis vyras yra žmogus, kurį nori padaryti laimingą. Ir per tai supranti, kad ir pati nori tapti mama, nori išgyventi tą jausmą, tą pojūtį, ką reiškia laikyti ant rankų savo paties kūną ir kraują, savo vaikutį.
Mums prireikė nueiti ilgą kelią, pasinaudojant pagalbinio apvaisinimo procedūromis ir nė už ką dabar į nieką, į jokią karjerą ar pan. nekeisčiau to dar net nepagimdžius kylančio besąlygiškos meilės jausmo, kai jauti vaikučio judesiukus ir kol kas dar tik per savo savo pilvą gali paglostyt jo kojytes, ar rankytes.
Tai, ką dabar vadinat dariniu, ateityje, labai tikėtina, vadinsit didžiausia gyvenimo dovana. Todėl neskubėkit daryti kategoriškų sprendimų, kurie po keliasdešimt metų gali tapti asmenine jūsų tragedija 🙏