2016.08.22 10:58 (prieš 9 m.)
As tai isvis nesuprantu kas gali buti per bausmes, kai seimoje du suauge zmones. O jei nors vienas dar "nesuauges", tai matyt taip ir buna.
Bet ar verta gyventi su dar "nesuagusiu" vyru? Ir klausimas ar jis isvis kada nors suaugs?
Negi toks didelis noras yra tureti vyriska kvapa salia saves, kad moterys leidziasi stumdomos, trypiamos? As visada sakiau,kad geriau joks,nei bet koks. Ir nebijojau skirtis su buvusiais, buvo nesvarbu ka pasakys aplinkiniai, buvo dzin kad visos drauges tuo metu jau tekejo,o as net kavalieriaus neturejau! Viskam ateina laikas,tik reikia jo islaukti. Kad ir kaip kartais sunku buna, kad net kaukt norisi.
Turim dukryte, bet jei prasidetu tokie bajeriai, kaip cia aprasoma, tikrai vien del vaiko negyventume kartu. Neleisciau vyrui trypti manes vaiko akivaizdoj. Ir dar blogiau! Negaleciau leisti jai matyti ir neva bandyti iteikti - kad vyrui taip elgtis GALIMA! Kiek yra teke kalbeti su draugais/pazistamais, kuriu tevai issiskyre po 20 metu (na kai vaikai uzaugo), visi lyg vienas pasake, kad jei tevai butu issiskyre anksciau, visiems butu buves ramesnis gyvenimas. Nes matyti, kaip mama nuolat verkia,kai tevas negrizta per naktis, kaip jie pykstasi, rekia vienas ant kito - tai vaikams nei saugumo, nei ramybes nesuteikia.
Tad as visada sakiau, sakau ir sakysiu, jei matai kad nesidelioja ramus gyvenimas drauge su issirinktu vyru, tuomet geriau priimt ta sunku sprendima ir issiskirti. Net jei laukiesi ar mazi vaikai. Jei noresi, tai gyvenime tikrai atsiras tas vyras,kuris tave myles, ir tavo vaikus taip pat.
Taip kad moterys, linkiu pirmiausia pradeti gerbti ir myleti save, o tada ir vyrai taip pat elgsis su Jumis!