2020.06.14 17:14 (prieš 5 m.)
Turbūt vėl busiu aprekta, bet negaliu ne parašyti savo minčių vien dėl to, kad išvengti pasmerkimo. Žaviuosi VIENISOMIS mamomis, kurios išbūna non stop su vaiku. Nu nepykit, bet tikrai netikiu, kad grįžę iš darbo vyrai net ant rankų vaiko nepaims ar bent jau ne pasikalba su mamomis, kurios gali nors kiek jiems išsipasakoti. Jei taip tai kam tada tokie vyrai reikalingi, jų buvime vaiko gyvenime nėra prasmės.
Aš manau mes idealizuojame motinystė, laikome tai tarsi kaip koki aukojimasi kuris atseit neišvengiamas. Atseit motina turi mirti iš bado, bet nepalikti savo vaiko niekam kitam. Bet ar vaikas nusipelno susierzinusi motinos žvilgsnio, kai ji pervargus visa migdo vaikutį jau 4val. Ar vaikas nusipelno besišypsancios ir pailsėjusios mamos, kuri mėgausis kiekviena minute su juo. Kodėl mes taip plakame mamas, kurios taip nori bent kiek laiko skirti sau ir nurašome jas prie blogųjų? Ar dėl to, kad jos myli save ar bent jau stengiasi save mylėti jos mažiau myli savo vaikus?
Suprantu, mano vaikas per mažas, jam labai manęs reikia. Bet aš jo neatsisakau. Ir grįžusi pasikrovusi savo baterijas galiu skirti jam daug kokybiškesnį pasibuvima nei būdama pervargus. Aišku yra visokių mamų, labai gerbiu tas, kurioms kiekvieną akimirką su vaiku yra palaima. Bet abejoju ar tokiu daug.
Nereikia pulti teisti mamos už tai kaip ji augina vaiką. Nesam idealus ir patys.
Atsiprašau už gramatika, rašau viena ranka ir plius automatiškai taiso.