Na va, pagaliau ir as prisiruosiau parasyt savo istorija...
Ryte 6h vandenukai nubego, apie 12h atvaziavo akusere- tai buvo apie 2-3cm, bet jau per saremius ejau is proto, ne kalbet negalejau... Isssiunte mus i ligonine- tai per kelione maniau nudurnesiu... Per saremius beveik apmusimus dureliu grauzt norejau, o jei kokia duobe ar kas- tai isvis plysiu maniau... O dar pykino- tai keleta kartu vemiau per kelione... Visa kelia i ligonine svajojau apie nuskausminamuosius... Kazkaip laaaaabai jau morfijaus norejau. Apie 15.30h jau buvom prie ligonines, tie kelesdesimt metru per ligonines kiema vos manes nenuzude, nes saremiai kartojosi ziauriai daznai... Atrodo zengi pora zingsniuku ir stoji i vyra isikabinus... Kai jau buvom reikiamoj vietoj- tai per koridoriu maniau nebepereisiu, is tolo mus pamate ir suprato, kad as ta is "pasaulio krasto". Pasodino prie to aparato toniukam ir saremiam matuot- tai dar isbumbejau, kad nenoriu but prirista ir kad kede ziauriai nepatogi. Puse valandos ejo kaip pusmetis, nes krutet negali, kad laidai nuo pilvo nenukristu, o skausmas pleso i 1000 daliu... Kai jau pagaliau atjunge ir paziurejo gimdos kaklelio atsidaryma- buvo 6cm. Pasiule vonia- tai as su dziaugsmu sutikau. Siaip ne taip nusimoviau kelnes, kurios buvo slapios slapios, nes vandenys lasejo ir visos keliones metu, o po daktares apziuros dar ir upeliu teket pradejo (nespejau atsistot, o jau bala po kojom buvo). Isokau i didziule vonia, ant pilvo paleidau silta duso srove ir maniau, kad jau bus gerai, bet kur tau. Buvo sake, kad jei nepades vonia- duos tu "linksminamuju" duju... Tai as vyrui iskart konstatavau, kad man ju reik (tikejausi, kad man nuo ju busbloga, kaip daugumai ir po to gausiu savo isvajoto morfijaus )... Atejo gydytoja, perkele tas slangas man prie vonios ir gavau duju. Liepe kvepuot per kauke kol saremio skausmas pasiekia pika ir nusiimt kauke kai pradeda atleidinet... Pradzioj visai faina buvo- pakenti minutele ir apsinesi kaip girta. Buvau net su vyru vel kalbet pradejus bet laime truko neilgai... Tiesiog gydytoja nesirode, o as jauciausi pakankamai stipri, kad viska istvert... Dar daviau vyrui kauke ismegint, kad isitikint ar veikia- tai jam patiko Sake, kad nakti eis duju vogt, nes alaus i ligonine nepasieme..
Zodziu, taip iki kokiu 17.30h ir atejo gydytoja... Sako, gal paziurim kaip viduj viskas... Kadangi labai skaudejo paklausiau ar butina laukan lipt... Mano dziaugsmui gydytoja uzsidejo ilga pirstine ir patikrino neislipusia is vonios mane 8cm. Paklause ar dar kakot nenoriu ir isejo... Nepraejo ne 15min, o as jau jauciu, kad mano kunas savaime stumt pradeda... Kaip tik tokia bobulyte sesele buvo... Sakau: noriu stumt... O ji man aiskina, kad as labai gerai viska darau ir nenoriu (!!!) stumt. Vos nesusiedziau su ja... Blyn, per saremi jau vos laikausi kunui nepadedama stumt (ne nejauciu kaip lanku nugara lenkiasi), o ji man aiskina, kad dar stumt nenoriu... Gerai, kad gydytoja grizo po poros minuciu, nes jau vyra buvau nuteikus eit ieskot... Tik jai pasakiau, kad jau stumt pradedu- tai iskart liepe laukan lipt... Sako: seniai mes sito laukiam Iki stalo gal koki 5m buvo, o man kaip didziausias maratonas atrode... Sesute su akusere mane sluosto, o as neziuredama sliauziu link stalo... Ne nemaciau, kad mane dar rengt nori, atsiguliau ant sono ir galvoju- niekas manes neisjudins, taip ir gimdysiu Patikrina- 10cm Bet galvyte kazkaip biskiuka kreivai (nuo pat pradziu taip sake ir lauke kol nusileis ir isistatys)... Pajunge aparata su toniukais ir saremiais ir leido stumt jei pajusiu, kad noriu... Niu ka, pagaliau galiu kazka daryt (!!!)... Stumiu... Tik jauciu, kad kakoju
Daktare mane ramina, kad viskas gerai ir taip turi but, o man geda, kad nors prasmek... Vel saremiai, dujos neveikia, siutas ima... Ir lyg to maza butu daktare sugalvoja pasiulyt, kad atsiklaupciau... Kategoriskai atsisakau, nes tai atrode misija neimanoma... Tada liepe verstis bent ant nugaros, nes vaikiuko toniukai krist pradejo... Niu ka, vyro, seseles ir akuseres padedama apsiverciau i pacia nepatogausia padeti... Gavau kazkokias rankenas isistvert, kad lengviau lenktis per saremi butu ir prasidejo... Vyras su kauke per tarpus tarp stumimu kvepuot duoda (kaip po to paaiskejo jau nebe duju, o deguonies), per saremi padeda galva kelt... Zodziu veiksmas vyksta, akusere mane giria, o as galvoju, kad mirtis atejo.. Ziuriu i laikrodi-19h ir klausiu kada viskas baigsis. Atsakymas, kad iki 20h turetume pabaigt (nuskambejo panasiai lyg butu sakius, kad dar sia savaite). Saremiu jau nebejauciu, tik kad visa apatine kuno dalis plysta. Pradedu ziuret i monitoriu ir sekt kada kyla saremiu skaiciukai, tuo paciu stengiuosi kvepuot vyro siuloma kauke, nes matau vaikucio toniuku soktelejima kai ikvepiu. Kai atrodo, kad saremis jau netoli piko stumiu... 2 stumtelejimai per stanga ir poilsis, bet kur tau... Sugalvoja sesute man pilva paciupint ir pradeda aiskint, kad dar karta spesiu... Va tas trecias stumtelejimas jau mane zudo... Iki siol ramiai ir tyliai kentus skausma pradedu inkst ir stengdamasi isjudint vaikuti laukan beveik rekiu (sake, kad nebuvo labai garsiai) Atokvepiui laiko nebelieka... Siulausi prakerpama- akusere tik sypsosi... Pagaliau isvis jauciu, kad tarp koju kamuolys istrigo ir tuoj plis viskas, o dar papildomai siltu vandeniu drekina nors noretusi ledo... Man siulo paciupinet (kaip suprantu galvyte), o as galvoju, kad veliau viska isciupinesiu, o daba reik kiek imanoma greiciau viska padaryt, nes bijau paleist tas rankenas (bijau, kad po to jegu neuzteks vel isistvert). Akusere perspeja, kad kai pasakys stumciau is leto ir ilgai.. Zinau, kad butina klausyt- tai jau isgirdus tuos zodzius vykdau kaip liepta... Kadangi per visas stangas buvau uzsimerkus- tai nieko nemaciau aplink, sikart po visko atsimerkus jau matau melyna leliuka ir girdziu jo klykima... :thumb:19:26 viskas baigta Sesele bando atsegt man krutine, jau zinau, kad mazylis gulsis ant jos. Pagaliau, mano angeliukas nebe pilvelyje, o man ant krutines... Vyro akyse ziba asaros, abu stengiames isiziuret, pasisveikint su tuo klykianciu zmoguciu. Kaktyte suraukta taip kaip tetis suraukia- iskart aisku, kad sunelis tecio kopija. Sesute praso fotoaparato, o akusere patiki didziausia darba tetukui. Taip, jis kirps vikstele nors zadejo to nedaryti. Skausmo nebejauciu, dziaugiuosi savo angeliuku ir vyro demesiu...
Po kokiu 10min vel sulaukiu prasymo stumt- sikart ne nejauciu skausmo... Placenta gime- liko tik mane sulopyt. Dar smalsumas priverte paprasyt parodyt kaip tas musu maziuko "namukas" atrode- tai sesele beveik nuo duru parnese, kad galetume pasmalsaut. Akusere pakilnojo, parode is isores ir vidaus, vyras nufotkino... Ramu- viskas baigta. Ne nepastebejau kaip mano lova- stalas, ant kurio gimdziau, virto ginekologine kede (paruose siuvimui)... Akusre giria mane, kad labai gerai klausiau- tai plysimai tik vidiniai... Dabar suzinau kad mano vaikiukas ejo rankutes prisidejes prie veidelio, o ant kaklo buvo apsisukus virkstele (del to labai krito toniukai)... Kadangi pirma pasirode rankyte iki jam gimstant negalejo virksteles atsukt... Dziugu, kad viskas laimingai baigesi. Tiesa, dar gimdyma biskiuka pasunkino, nes jis galvyte laike kazkaip pakreipes (taip ir neisistate kaip reikejo). Tai va, tokia mano istorija... Atsiprasau uz nerisliai destomas mintis, bet apie toki ivyki negaliu pasakot ramiai ir be emociju. Turbut, dar per mazai laiko praejo, kad mintis eitu destyti nuosekliai... P.S.savo issvakotu vaistu nuo skausmo taip ir negavau
Prieziura ir gimdymo metu ir po jo buvo fantastiska O dabar esu abai laiminga mamyte