Ilgai lauktas stebuklas... Sėkmės istorijos...

1. 

   

   2011.11.27 18:23 (prieš 14 m.)

   Sveikos,mamytės

   gal atsiras šiam forume mamų,kurios galėtų pasidalinti savo sėkmingom istorijom,... taip suteikdamos tikėjimo,stiprybės ir vilčių ilgai planuojančioms mergytems!!! O taip pat yra laukiamos ir kitų mergyčių pastojimo istorijos,gal ji buvo irgi kažkuo ypatinga Jums!!!

   Ačiū labai!!!

   20
2. 

   

   2011.11.27 20:43 (prieš 14 m.)

   Sanunu Saulut
   Stebesiu sita temike , ir tikiuosi atsiras tokiu ikvepenciu mus
   O cia tau uz sukurta temike
3. 

   

   2011.11.28 11:29 (prieš 14 m.)

   Sveikos,
   as kazkur jau rasiau apie savo pazistama, bet, kad atsirado nauja tema, o be abejones ir nauju zmoniu, papasakosi dar karta savo pazistamos istorija, kuri mane sokiravo.

   Su vyru gyveno 10 m ir niekaip negalejo susilaukti vaikelio, kiek pastodavo, visada persileisdavo, dare kelis dirbtinius apvaisinimus, eme paskolas ir t.t. viskas veltui, maziukas niekaip nenorejo pasilikti. Pasku Danijoj dare tyrimus, pasirodo, mamytes yra per stiprus imunitetas, kaip pati prisimine, nera sirgus virusinemis ligomis, automatiskai organizmas atmeta visus svetimkunius, todel m,aziukas ir neuzsikabindavo. Pradejo alintis, atrodo, laikytis dietu, per puse metu pastojo naturaliai, ir jei neklystu, dabar tai mergaitei jau 2 metukai

   Tik gaila, tarp teveliu paslijo santykiai, issiskyre

   Kai pradejau visiems sita istorija pasakoti, pasirodo yra daugiau tokiu, ypac su apkunesnemis moterimis. Kirpeja pasakojo,kad jos drauge norejo daryti dirbtini apvaisinima, bet gydytoja liepe pries tai numesti svorio. Numete svorio, naturaliai pati pastojo

   5
4. you_ra

   

   

   Mazasis princas 14 m. 9 mėn.

   

   2011.11.28 16:22 (prieš 14 m.)

   Sveikos, mergaites

   nezinau ar mano istorija jums pades, bet problemu su pastojimu as turejau. Su vyru esame kartu daugiau nei 7 metus, kelis pastaruosius metus nebesisaugojom, specialiai vaikucio neplanavom, bet, jeigu buciau pastojusi, buciau apsidziaugusi mmmm visuomet buvo labai nereguliarios, o pries vestuves (2010 geguze) is viso dingo. Pora kart pasidariau NT, buvo neigiamas. Tada maniau, kad del pasikeitusio gyvenimo ritmo mmm sustreikvo - juk vestuves ant nosies, daug visokiu reikaliuku. Todel pernelyg nesijaudinau, juolab, kad savijauta buvo puiki. Po vestuviu darbu kruva, veliau kelione... Tada jau vyras kuzda, kaip noretu vaikuciu ir as susivokiu, kad jau 4 men nera mmm. Vel pasidarau NT - neigiamas. Uzsirasiau pas gine, pasirodo, kad nevyksta ovuliacija, kiausides atrodo kaip krateriai, itaria PKS. Padaro kraujo tyrimus, visgi hormonai PKS nerodo. Skiria Clostilbegyt, ovuliacija prasideda, pastoti nepavyksta, kitas ciklas, vel tas pats... dar vienas ciklas, per ovuliacija suleidzia Ovitrelle. Su vyru padirbejam kaip reikalas... Po 7 dienu pasidarau NT - neigiamas (neislaukiau ), dar po 3 dienu vel pakartoju NT - teigiamas! tris rytus is eiles pasidarau NT - visi teigiami, lekiu pas gine, patvirtina, kad pilvelyje

   as manau, kad mums visai pasiseke. nors ir buvo bedeliu, bet gana greit viskas susitvarke

   7
5. rasmyte

   

   

   Ainius 13 m. 11 mėn.

   

   2011.11.29 09:59 (prieš 14 m.)

   sveikos. del tu policistiniu kiausidziu nereiketu smarkiai pergyvent. taigi man policistoze. sergu siaip mazdaug kas menesi ilgiausiai buvo 48 dienos, trumpiausiai 32, bet niekada nebuvo reguliarios. ir iki siol nesuprantui kaip as pastojau. paskurtini karta sirgau rugsejo 14d, o pastojau spalio 14d. paprastai vaisingos dienos buna vidury ciklo, o man stai po menesio.... ir nei jokiu vaistu nereikejo nieko.... va mano drauge pastojo pernai jos menesines buvo lapricio 8d ir po to nesirgo, net issaukiancius gere, o va pastojo apie nestuma suzinojo sausio pradzioj, o rugsejo 2 d jai gime mergyte....

   3
6. 

   

   2011.12.07 18:55 (prieš 14 m.)

   na kadangi nesulaukiam sekmingu istoriju,tai idesiu ne savo ,bet rasta internete pasakojima:

   ***************************************************************************

   Su vyru vaikučių laukėm ir gandrus gaudėm beveik 5 metus.

   Pirmiausia apsilankėm Vilniaus Vaisingumo klinikoje pas gerb. dr. A. Usonienę, kuri paskyrė tyrimus man ir mano vyrui nevaisingumo priežasčiai rasti. Po man atliktos gimdos nuotraukos nustatyta, kad vaikučių nesusilaukimo priežastis - problemėlės su mano brangiausiojo “turtu”, o gydymo tam nėra. Ką gi - su didele viltim padarėm 5 inseminacijas (IUI), po kurių kiekvieną kartą nėštumo testas išryškindavo vieną raudoną juostelę. Deja…

   Kiek pamenu, daugiausia tikėjimo buvo per pirmas dvi IUI. Po pirmos grįžau namo su mintimi, kad jau laukiuosi, po antros jau kalbėjausi su būsimais vaikučiais. Kitos inseminacijos vyko ne taip entuziastingai – nepasitikėjimas, netikėjimas. O po nesėkmių sekė sunkus susitaikymo su “ir vėl nepavyko, dar nebūsiu mama” periodas. Per tą laiką su vyru išgyvenom ir nekalbadienius, ir kaltinimus, ir meilę, ir negalėjimą vienas be kito.

   Po penktos IUI dr. Usonienė pasiūlė man atlikti laparoskopiją. Sutikau su didele viltimi, nes jau “Supermamos” forume buvau skaičiusi sėkmingų pastojimo istorijų po šios procedūros. Išvada po operacijos man buvo netikėta - nepratekami abu kiaušintakiai. Vienintelis kelias tapti tėvais - pagalbinis apvaisinimas IVF.

   Ryžomės ir tam. Juk noras tapti tėvais, užuosti savo vaiko kvapą, pamatyti jo šypseną buvo svarbiausias mūsų tikslas.

   Pirma IVF procedūra atlikta 2008 m. gruodžio 3 d. Neigiamas rezultatas. Ir nesuvokimas, kodėl nepavyko.

   .

   Kitas kartas buvo 2009 m. Gegužės 8 d. 13-tą dieną po procedūros nėštumo testas parodė vaiduokliuką. Deja. Jau kitą dieną man prasidėjo mėnesinės, o HCG kraujo tyrimas teparodė 8,4. Nerašysiu, ką aš ir mano vyras pergyvenom po nesėkmių. Man rodos, žodžiais to skausmo ir užliejusios tuštumos aprašyti neįmanoma. Tai supras tik tas, kuris TĄ netektį išgyveno

   Iš antrojo apvaisinimo karto mums liko užšaldyti du embrioniukai. Spalio mėn. su vyru nusprendėm dar kartą bandyti ir pasinaudoti šiomis, kaip supermamos gražiai vadina, snaigutėmis. Nepavyko ir šis kartas.

   Viskas. Taškas. Po šio karto daugiau neigiamų nėštumo testų nesinorėjo matyti, nesinorėjo jokių vaistų ir procedūrų. Pradėjau domėtis natūralia medicina, net apsilankiau pas bioenergetikę kelis kartus. O galiausiai, metams einant į pabaigą, su vyru ryžomės įvaikinimui ir pradėjome lankyti parengiamuosius kursus.

   Tuo pačiu laiku pakeičiau vaisingumo specialistę. Vis dėlto, net apsisprendimas įsivaikinti nenuramino manęs, norėjau rasti problemas, norėjau išgirsti kitų gydytojų nuomonę ir rekomendacijas.

   Nuėjus pas naują gydytoją pirmi mano žodžiai jai buvo: "Aš ne IVF pacientė. Ieškokim priežasčių". Ir ką gi – mano vyras buvo nukreiptas pas andrologę į Kauną, kuri pritaikė jam gydymą, o man gydytoja rekomendavo pakartotinai atlikti laparoskopiją ir histeroskopiją.

   Šį laiką prisimenu teigiamai – jokio skubėjimo, jokio nerimo dėl vėl galimo nepasisekimo. Mes su vyru ramiai lankėm pasirengimo įvaikinimui kursus, o greta to tyrėmės ir gydėmės.

   Gruodžio mėnesį man atlikta pakartotinė laparoskopija ir histeroskopija. Ir vėl operacijos išvada man buvo netikėta – vienas kiaušintakis puikiai pratekantis, kitas sunkiau. Ar galėjo per 1 metus taip pasikeisti mano kiaušintakiai?

   Operacijos metu gydytoja pastebėjo, kad prastojo kiaušintakio kiaušidėje vyksta ovuliacija ir po operacijos ant mažo lipnaus lapelio man užrašė, kuriom dienom kitą mėnesį turėti lytinius santykius. Dabar tą lapelį su užrašytom dienom saugau kaip šeimos relikviją, pridėjau prie sūnaus gimimo istorijos.

   Pamenu, po operacijos aplankiusi mane daktarė sakė, kad vaikučių mes tikrai turėsime. O aš guliu, šypsausi ir netikiu. Buvau įsitikinusi, kad tik guodžia.

   Daktarės nustatytom dienom su vyru mylėjomės. Pirmą dieną iš malonumo ir meilės, kitom dienom – iš pareigos ir reikalo. Buvo įtampa, ašaros, nes vėl atsirado krislelis vilties, o juk jo negalėjo būti. Ir vėl netikėjau, nepasitikėjau. Todėl pasinėriau į darbus ir pasistengiau tą viltį užmiršti.

   Vasario mėnuo. Įvaikinimo kursai jau į pabaigą. O aš jau kelias savaites nesulaukiu mėnesinių. Pasidaryti nėštumo testą paragino vyras.

   Tą rytą į darbą važiavau visa drebėdama, stengdamasi apvažiuoti kiekvieną kelio nelygumą ir duobutę. Vyras visus tris TEIGIAMUS nėštumo testus nusinešė į miegamąjį ir dar ilgai žiūrėjo, ar nedings juostelės. Juokinga? Dabar juokinga. Tada – netikėta, prilygo stebuklui.

   Esam be galo dėkingi daktarei R. Žiobakienei. Tik jos dėka mes tapome tėvais – 2010 m. spalio 14 d. mums gimė sveikas, nuostabus sūnelis. Ir kaip svajojome kadaise: liečiam, bučiuojam, uostom, žiūrim ir tiesiog mylim savo kūdikį.

   Vaikelio negalėjau ilgai žindyti ir Naujųjų metų išvakarėse pamaitinau jį savo pienuku paskutinį kartą. Jau sausio mėnesį atsirado pirmosios mėnesinės.
   Antrojo ciklo taip ir nesulaukiau. Vasario mėnesį nėštumo testas vėl parodė ryškias dvi juosteles.

   Antro vaikučio turėtumėme susilaukti lapkričio mėnesį.

   Jelena

   21
7. v.j.k

   

   

   Mažasis brolis 9 m. 10 mėn.

   Mažasis princas 14 m. 1 mėn.

   Susituokę jau 20 m. 9 mėn.

   Kartu jau 25 m. 8 mėn.

   

   2012.01.18 14:04 (prieš 14 m.)

   Sveikutės,

   Aš pastojau labai greitai, iš pirmo ciklo Bet tuom negalėjau patikėti. Prieš septynerius metus, dar tada studentė buvau, ką tik ištekėjusi, tad apie vaikus negalvojau dar. Bet nuėjau pas ginekologą pasitikrinti, nes maudė kairįjį šoną. Man tada tiesiai šviesiai drėbė ginekologė į akis, kad aš niekada negalėsiu turėti vaikų ir nepaaiškino normaliai kodėl. Tai nebeatsimenu, kaip iš jos kabineto išėjau. Gavau baisų šoką, iš po kurio ilgai negalėjau atsigauti. Įsivaizduokit, tada buvau 21 metų ir po tokių žinių mano pasaulis sugriuvo. Galvoju, kaip reikia vyrui pasakyti, kad mes niekada negalėsim patirti, ką reiškia būti tėvais. Bet mano vyras labai supratingas žmogus ir jis mane labai palaikė. Kadangi tada dar neplanavome vaikų, tai jis sakė, pirma mums reikia pabandyti jų susilaukti, o jei neis, tada važiuosim gydytis. Bet, kaip minėjau, mes nebuvome nei karto tada bandę susilaukti vaikų ir dar neplanavome greit jų turėti. Tai va, bandžiau savyje susitaikyti su ta mintimi, kad galiu likti visą gyvenimą ir nepatyrusi to nuostabaus jausmo - būti mama. Po poros metų nuvažiavau į kitą miestą pas kitą gydytoją, nes vėl man tie skausmai buvo atsiradę. Aš naujai gydytojai papasakojau savo istoriją, tai toji pakraupo. Sako, o Jūs bent kada bandėte susilaukti vaikų, aš atsakaiua, kad ne, nes man mokslai ir karjera dabar rūpi, vaikų dar neplanuojame. Tai ji ir sako, kad kaip taip gali medikas tiesiai šviesiai sakyti, kad nevaisinga, jei nei karto nebandėte susilaukti vaikelio. Pas mane viskas tvarkoje, ir kiaušidės funkcionuoja ir gimda išsivysčiusi, ji nematė problemų dėl pastojimo. Sako, kai jau norėsit susilaukti vaikučio ir neis bent jau pusmetį, tada reikia ieškoti bėdų, bet ne iš karto pulti sakyti, kad nevaisinga. Iš po jos kalbų įgavau vilties ir optimizmo. Po metų norėjau vėl pasitikrinti moteriškus reikalus, bet kažkaip nėjo pas tą gydytoją patekti, tai susiradau dar vieną, neva superinę ginekologę ir nuvykau pas ją. Tai toji trečioji vėl man užgiedojo, kad pas mane yra policistinės kiaušidės ir aš niekaip negalėsiu pastoti be ilgo ir labai brangaus gydymo. Tai ji sako, jei nori bent po poros metų pastoti, tai turi pas ją jau dabar pradėti gydytis, nes gydymas labai ilgas ir labai brangus. Ačiū Dievui, kad man protelis suveikė ir nepasitikėjau ja ir nepradėjau gydytis. Va šią vasarą jau abu su vyru nutarėme, kad jau kaip ir laikas mums būtų vaikelio susilaukti, nes mano mokslai baigti, karjera labai gera padaryta, buitis sutvarkyta. Sakom pabandom, žiūrėsim kaip mums seksis, ar pasitvirtins dvietų iš trijų medikių pranašystės, kad aš nevaisinga. Na ir ką, iš pirmo ciklo pastojau kuo puikiausiai

   Tad, mergaitės, nepasikliaukit vien tik medikais.

   6
8. 

   

   2012.01.18 14:43 (prieš 14 m.)

   kokia puiki tema ačiū saulut tau

   1
9. 

   

   2012.01.18 14:45 (prieš 14 m.)

   na va merfytes papasakosiu ir as savo istorija kuria jau kai kurios tikrai zino tos kurios zino mane ilgaaaaa laiakaaaa cia

   prasidejo viskas nuo to kad sutikusi savo vyra nuo pat pasipirsimo pradejome kalbeti apie vaikucius, kuriuos abu be galo tikrai mylime... o mylime taip, kad esame kaip isproteja del mazuju angelu..
   pradejome planuoti bekalbant ir bebandant pastoti... vis bandem ir bandem...vis kiekviena menesiuka buvo nusivylimas, nes labai tikejomes , kad pastoti yra daug lengviau nei atrodo
   taip laukeme apie kelis menesiukus, netoli pusmetelio sulaukusi man prasidejo pilvo apacioje nezmoniski skausmai...mmm visada veluodavo, niekada nebuvo reguliarios...nuejusi pas gydytoja su gerai veluojanciom mmm, ji nusiunte mane pasidaryto echo ir ka jus manote..echo man parode didele cista viename sone....tada prirase vaistu...su kiekviena tablete man buvo taip bloga, kad kartais net pravirkdavau....po kiek laiko man jie padare sekanti echo po kurio paaiskejo kad cista pasisalino su mmm, nes minejo pries tai, kad man reiketu operacijos ja pasalinti jei ji dides....
   bet viskas po vaistuku susitvarke
   mmm aisku vis tiek buvo nereguliarios, bet bent jau skausmai dingo ir blogos mintis tam kartui...po to men vel bandem ir bandem ir taip pogi kiekviena menesi buvo nusivylimas...
   pradojo i galva lysti visokios mintys, kad gal as negaliu pastoti ir niekada tas dziaugsmas neateis...keliavau vis pas gydytoja klaysinejau apie mmm nereguliaruma ir kaip greiciau pastoti...ji man pradejo sakyti kad jei noriu reguliariu mmm reiketu pagerti kontraceptikus, bet kita vertus ji man sake, kad jei planuojam pastoti tada reiketu pagerti tik folio rugsti, nes kontraceptikai tikrai nepades pastoti, jie sureguliuos mmm ir reikes vel kaip ir is naujo bandyti po kurso pastoti, nes ne visada po ju iseina pastoti is karto
   tada nukeliavau i vaistine nusipirkau folio rugsties, pageriau apie menesiuka ir vel laukiau ir laukiau kada mano mmm nebepasirodys...vis save kankinau...tada mano mmm pradejo reguliuotis, aisku vis dar ne kiekviena menesiuka ateidavo kaip laikrodukas ta pacia diena bet veluodavo maziau tada siokia tokia viltele pasibelde
   vis bandem po to folio rugsties vartojimo ir nieko dar nesigavo apie daugiau nei pusmeti
   tada nusprendeme mesti viska i sali ir palikti viska dievo valiai...sakem kaip bus taip! kada mums dievas duos angeleli tada duos...aisku vistiek po tokio mastymo paslapcia nuo vyro vis vyliausi pastoti ir vis liedavau asareles jei mmm pasirodydavo...
   bet va nutiko kad viena menesiuka po tu ilgu bandymu jau tikejausi sulaukti tu nelabuju..pradejau jaustis kesitai....pradejau uzuosti visokius kvapus,pradejau valgyti kai kuriauos dalykus dazniau nei iprastai, krutine pasikeite...nusprendziau biskiuka palaukti nes kartais mano apetitas pasikeisdavo pries mmmm...siek tiek dar palaukusi (o tai buvo apie 1menesiuka nesulaukus mmm ) nusprendziau nusipirkti testuka...nuejau su vyru i parduotuve apsipirkti ir pasigriebiau testuka...jis manes paklause kam? ir as pasakiau kad noriu buti tikra ar pastojau nes jauciuosi keistai ir mano mmm veluoja...laukiau visa nakti...atsibudusi ryte net nesinorejo is po ryto keliauti nusislapinti nes labai jaudinausi kok mano testuko rezultatas bus.,..nusprendziau pirma isleisti savo vyra i darba ir tada pasidariau testuka nukeliavusi i dusa,po testuko darymo as ji tiesiog idejau atgal i dezute ir neziurejau iki tol kol po silto ir smagaus atgaivinancio duso sugrizau i kambari, nes didele mano dalis reke man viduje nesitiketi dvieju juosteliu po visu nesekmingu laukimu..ir ka jus manote... NT parode begalo ryskia antra juostele nusisypsojau, pradejau virpeti, verkti ir nezinojau kur deti savo dziaugsma...sulaukiau vyro vakare ir pranesiau laimingas naujienas...is karto nukeliavome i ligonine susizinoti koks nestumo laikas ir panasiai gydytojas pasake kad as buvau jau 7+ savaiteles nestuke
   dziaugiausi nezmoniskai praneseme abieju tevelems ir visi dziaugemes laiminga akimirka...kuri viena diena nuplauke tolyn su griausmu....
   prasidejo tepliojimas...issigandau..nuvaziavau i ligonine patikrai...jie patikrino ir pasake kad viskas gerai,viskas uzsidare tau tik reikia ilsetis...
   grizau namo su baime...kita dienele isvaziavau i darbuka...atidirbau visa diena ir prasidejo nezmoniski skausmai..pirma silpni kaip kad mmmm...grizau namo ir apie 9 valanda vakaro pradejo nezmoniskai skaudeti kad net negalejau nustoveti ant koju....nuejusi i wc viskas tiesiog isplauke....grizau i kambari pas vyra kupina asaru ir pasakiau kad viskas baigesi, musu dziaugsmelis isejo....ji paziurejo i mane persigandes ir sako: oi, nesakyk taip! as jam ir pasakiau...as zinau, as jauciu...viskas tiesiog isplauke,as kraujuoju nezmoniskai ir man labai skauda...po siu zodziu as pradejau begalo virpeti ir nuo skausmu kritau ant zemes....dantis sukandusi sedau nat zemes, isiremiau kojom i lova ir nugara atlosiau i spinta....negalejau kenteti tu skausmu.....vyras iskviete greitada....jie isveze mane i ligonine..po keliu valandu is vienos ligonines greitaja atsiduriau kitoje....gydytoja patikrino ir pasake.....uzjauciu! PERSILEIDIMAS!!!!!! tie zodziai man nuskambejo kaip is pragaro.....asaru kruovos, skausmas ir visa kita.....rytas...5 valanda...grizom namo....asaros, dusas, pusryciai ir darbas....dvi dienos ir naktis be miego.....kosmariska diena darbe...apsimetinejimas kad viskas gerai ir apgaulinga sypsena per asaras veide.....
   niekad netikejo kad busiu tokia stipri ir po viso to ateisiu i darba.....
   kankinausi begalo sunkiai..kiekviena diena asaros ir laiskai didelemis raidemes ...juodai ant balto dievui.....KODEL????? KODEL atemei mano dziaugsma lygiai po savaites...kodel leidai man dziaugtis ir atemei taip greitai po tokio ilgo lauimo......PRASAU SUGRAZINK MANO DZIUAGSMELI MAN!!!! kelis kartus uzmigau su mazais batukais savo rankoje ir kitoje gniauziau prieskaistingus laiskus dievui.....vyras vis mane ramindavo ir tuos kelis kartus velyvus vakarus rades mane taip miegancia vis isimdavo popieriaus lapus is mano ranku ir mazycius angelelio batukus....
   kol galu gale begant savaitems siek tiek uzsimirsau...aisku vis pagalvodavau bet stengiausi vis maziau ir maziau prisiminti....
   po persileidimo...mano mmm pirma menesiuka gerokai velavo...galvojau kad tik del to kad mano mmm turi sugristi i vietas ir organizmas turi susinormalizuoti po skaudaus ivykio....laukiau laukiau ir stai viena diena prasidejo negausus kraujavimas ir taip apie 11 dienu...galvojau normalu nes vis del ko buvo persileidimas ir ta pati priezastis reikalauja trupucio laiko organizmui susinormalizuoti....
   po sio ilgo kraujavmo sekanti menesiuka laukiau savo mmm vel....laukiau laukiau ir mmm nebepasirode...pradejau nerimauti ir nusprendziau neskubeti...nusprendziau palaukti nes galvojau kad vel prasides kokios nors problemos su cistom ar dar kas nors po persileidimo...
   prabego dar viena savaitele...nieko...prabego dar apie pora savaiteliu...nieko... mano veide atsirado siokia tokia sypsena ir viltis
   nusprendziau pasidaryti testuka....rankos kojos virpejo nes begalo bijojau...testukas parode vaiduokliuka...niekam nieko nesakiusiu patylomis palaukiau dar viena savaitele ir testuka pakartojau...antras testukas parode siek tiek ryskesne bet vis dar vaiduokliska antra juostele laimes jau daugiau...nusprendziau pasakyti vyrui ir nuvaziuoti i ligonine patikrai...palaukiau pora diena ir nuvaziavau i ligonine kur jie man patvirtino kad esu pastojusi pagal skaiciavimus buvo apie 9+ savaiteliu nestumas skaiciuojant nuo paskutiniu mmm kurios as itariau buvo tas negausus kraujavimas po persileidimo 11 dienu
   gydytojai uzrase mane skanuo po poros savaiteliu...vyras pasiimeme iseigine nuvaziavome i ligonine,gydytoja kaip iprastai paklause apie paskutiniu mmm pirma diena..as jai pasakiau ir ji man sako: nu tai tu apie 10+ savaiteliu nestume ir tavo gymdymo data tada ir tada...as sakau : taip as zinau as viska jau pasiskaiciavau ji man ir sako na saunuole viska tu zinai dabar paziuresime i tavo mazaji angeliuka..ji man ziuri i ekra ir sako: wow! tavo maziukas ne toks jau ir maziukas, jis didelis angeliukas jau ... as nustebau, nes ji pareiske: tu tirai ne 10 savaiteliu nestume...leisk man paziureti tuojau pasakysiu kiek jums laiko mano vyras sedi greta manes, ziuri i ektrana ir sypsosi gydytoja atsuko ekrana i mane ir sako: sveikinu jums jau 15 savaiteliu ir 1 diena, stai jusu mazukas... tuo momentu pradejau verkt is laimes...ji leido mums paklausyti jo ar jos sirdute.,..pravirkau dar labiau vyras sedi nezino kur laime deti.... grizome is gydytoju begalo laimingi..gavome sekanti skana po savaiteles kuris pasake kad musu maziukui 17 savaiteliu (pagal galvytes mazmenis) tai va augame ir didejame

   stai tokia musu istorija mergaites... augame ir tikimes kad visaks bus gerai.. nes buvome persalia tik neseniai, isiveise pas mus infekcija ir teko pagerti antibjotikus.. :/// tikimes viskas bus gerai dabar laukiame kito menesiuko 6 dieneles ir laukiame vel susitikimo su musu maziuku

   18
10. 

    

    2012.01.28 14:23 (prieš 14 m.)

    Na manau, kad atejo mano laiaks ir pasipasakoti, savaitgalis turiu laisvo laikelio ir nusprendziau viska parasyti.Dauguma mano istorija trumpai zinot , o dabar pasakysiu pilnai

    Su savo vyreliu esu jau nuo 15 m , kaip sakoma uzsiaugino mane i zmonas
    19 metu susitiuokem, nuo tada pradejom planiuoti savo angeliuka, ir vis nieko, planavimas vyko puse metu, nuejau pasitikrinti pas Gines paklausti kodel, neiseina, tada ji man rado cista, desinei pusei, netoli kiausidziu, pasake reikalinga operacija, bet yra bet turi visaip stengtis pastoti, nes jai pastosi cista iseisianti kartu su vaikuciu kai gimdysi, o jai operacija, ja gali pazeisti, ir dar mazesne rizika susilaukti vaikucio.
    Ko tik nedarem su vyru , folio rugsti geriau, vyras vitaminus vartojo, kojas laikiau pagal siena.
    Na ir ka viena ryta turi pareiti mano mmm , ogi ju nera pirmiausia begau NT nusipirkti, patiliukais, tolete pasidariau , ir kad pradejau cypti is dziaugsmo, antra nerysku pamacius. Gyditoja patvirtino nestuma, nuejus pas ja jau buvau 6 savaiciu.Pasakem sita dziaugsma tevam, mano tevukai labai laibai apsidziauge zinojo mano problema. Bet dar nepraejus rizikos, mire mano tetukas, stresas neapsakomas, asaru pakalnes , skausmas. Po laidotuviu, atsiduriau ligoninei, nes prasidejo kraujavimas, meldziausi ir prasiau tetuko jai tu isejai nepasimk mano angeliuko, gyditojai zinojo po kokio streso esu, tai state lasaline magnezija, ir kraujavima sustabde, padare eho sako vaiko sirdute plaka viskas gerai, na ka isnesiojau leliu, aisku buvo visko iki gimimo ir su gresianciais dar gulejau, ir su priesankstiniu gimdimu, bet viskas tvarkoi gime sunus, sveikas. Kartu ir cista pasisalino
    Praejus 2 metams po sunaus, nusprendem ,kad pats laikas antram, kad nebutu didelis skirtumas vaiku.Si karta pavyko greitai pastoti, o galvojau ,kad vel sunkiau bus , pastojau per planavima 3 menesiuku, nestumas viskas tvarkoi buvo iki 3 mesiuko, kol viena diena nezymiai suskaudo nugara, galvoju nuvyksiu pasitikrint, pagulde i ligonine sako gresiantis, atsiguliau i skyriu, ataeina sesute ir sako taves dar netikrino niekas, as ne , na tai einam paziures gyditoja.
    Uzlipau kaip sakoma ant lektuvo, o ji man pirstus ikiso , ir tad ai skausmas desiniam sone, o ji vaikeli pas tave pilna gimda kraujo, as kaip, na einam exo padarysim ir matysim, na daro ir sako vaiko sirdute dar plaka, bet jai eina lai eina nelaikysim, o as i asaras isterijas, kaip eina jai galim sulaikyt prasiau ,kad statytu ta magnezija, kaip su pirmu aiskinu buvo ir pasirode bet viskas susitvarke, na ka per savo asaras isterijas sustabde.Gryzau namo, po savaites ,kad pradejau kraujiuosti net naktinei paketai nepadejo negalejau atsitraukti nuo toleto, skambinu vyrui ,kad gryztu namo , greitai mane i ligonine vezt , o ten tapati gyditoja ir sako ka as tau sakiau, daro exo na vaiko sirdute vis dar plaka, nustojo kraujavimas, ir pasake jai taip saugai si nestuma kreipkis i genetiko centra , kad nebutu apsigimimo nes per tokius kraujavimus. Tai ir prasidejo vaziavimai i Vilniu 300 km, padare kraujo tyrima, sako vaziuok, mes paskambinsim jai kas blogai bus lovos rezimas kaip visados, ir viskas. Gryzau namuciu savaites viduri skambina guditoja is Vilniaus ir sako turimas parode apsigimima, as i asaras , negali buti ji sako atvaziuokit imsim vaisiaus vandenis, tuos 2 menesius galima sakyti negivenau o tik egzistavau niekas nemiela, nieko nenorejau.
    Kita savaite kaip ir zadejau nuvykom vel i Vilniu eme vaisiaus vandenis, isejus is gyditojos, kad pradejo begti karuajas nezmoniskai, kokie 3 l ant karto viskas galvoju nukraujiuosiu ir leliaus tikrai nebera, vyras greitai i masina mane, ir i pirma pasitaikusia ligonine, apziurejo gyditojas ir sako dziaukis bedos tavo dingo lelius gyvas laikosi gerai placenta , kraujo kamoliukas pasisalino. Sake gryzti namo ir lovos rezimas, na ka isvykom is gyditojo, uzsukom i maxima nes norejau kasko perkast, na ir pradejau alpti pardotuvei, vyrui isgascio kaip reikiant.Gryzom namo, vel lova drauge ,mano liko vyras i darba is po darbo vaika i darzeli o as vis guliu.Skambina guditoja is vilniaus ir sako vaisiaus vandenis parode, kad nera jokio apsigimimo, viskas gerai ir pasake atvaziuoti exo padarys, na ka nuvaziuoju veldaro exo irsako mazai bera vaisiaus vandenu, sudare daktaru komisija, (as net nepajutau per ta kraujavima kai nubego vandenis,) ir nusprende nestumas nepalankus, vaikas neisgivens buvau 5 menesiuku jau jutau judesiukus.
    Nas ir ka buvau priversta atsisveikinti su savo vaikiuku, isgeriau tablete po parasu pasirasus, atsidarinet pradejo gimda , dvi dienas saremiai, nezmoniskas skausmas, morfijaus. O skaudziausia buvo tada kai geriau tablete leliukas atsisveikino su manim nezymiai, spirdamas, verkiau nezmoniskai verkiau, nieko nebegalejau padeti, nukrito mano rankos visiskai.
    Gryzau namo tuscia vienisa, pradejau namiuose alpti vyras i greitaja isviete isnese mane su naselkom ir i ligonine, buvau ziauriai nusekusi, po to sakiau ka iskenciau nebenoriu tureti vaiku. Bet laiaks gydo zaizdas, vis vien noris to leliaus, Na ka planuojam ir vel, vis nieko viena, antra ir taip toliau jau 1 metai praejo nieko nera, 2 greit vis nieko nera, 3 vel greit nera vis, pradejom kreiptis i daktratus, sakau ,gal ka pasalino antru nestumu, na problemu neravis, gine sako na jai 2 kartus pastojai tai turi susilaukt ir kita karta, siule laparaskopija, bet as ja atidejau galvoju na bandysiu dar, aisku nesakau jau per ta laika kiek NT gadintu kiek asaru vel pralieta, kiek zmoniu klausimai, kada antras jau laikas, o man vis pyktis nu neina neina susilaukti mus. Sapnavau si menesiuka leiuka , kad maitinu, sapne kalbejau su teveliu prasiau ,kad angeliuka atsisutu mums, ir ka , kol viena diena nesulaukiau mmmm ikalbeta cia forume internetines drauges nubegau nusipirkti NT ir parbegau pasidariau ogi ziuriu riskeja, negali buti garsiai pasakiau negali i asaras grebu visa, rimtai yra, pranesiau , internetinem draugem, pasidalinau savo dziaugsmu, ir va maziausiai to tikejaus ir vel as laukiuosi, dabar tik aisku pati pradzia, saugau save dabar labai labai, laukiu nesulaukiu kada praeis rizikos grupe, turiu aisku baime, bet ziuriu optimistiskais, si karta viskas bus gerai man
    Tai va tokia mano ilga istorija
    Atsiprasau uz klaidas

    9

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!