Komentuoti
  1. Spygla
    2017.08.02 10:08 (prieš 11 mėn.)
    2017.08.02 10:08 (prieš 11 mėn.)

    Gilika parašė:
    Sveikos mamos. Kreipiuosi jusu patarimo, o galbut tiesiog nuraminimo. Man atrodo, kad nera daugiau nei vieno vaiko taip miegancio. Zodziu visa laika nakti keldavosi…

    Sveiki, aš patarti neturių ką, bet gal kiek paguosiu Man su dukryte buvo tas pats - kėlimasis kas 40 min. ar valandą, nuolatinis prašymas mp, o kai ir tai nepadėdavo, taip pat supdavau ant kamuolio. Atrodo, viską išbandėm, niekas nepadėjo. Ir po neurologus važinėjom, kur vienintelis atsakymas būdavo - toks vaikas, išaugs. Bet kažkur apie 1 m. 4 mėn. atsikėlimai tiesiog savaime pradėjo retėti. Niekada netaikiau jokių drastiškų priemonių su išsiverkimais ir panašiai, dukrą auginu pagal prieraišios tėvystės principus. Dabar jau kokį mėnesį išmiega nuo 21 iki 7 val. neprabudus ar su vienu prabudimu, o prabudus užtenka apkabinti ir po poros minučių miega toliau. Čia man kaip stebuklas, bet matyt, tiesiog atėjo metas ir viskas susitvarkė

    4
  2. MonikaRay
    2017.08.03 14:08 (prieš 11 mėn.)
    2017.08.03 14:08 (prieš 11 mėn.)

    Mano mama vis sako,kam mano vaikai kažkokie ne tokie jai atrodo,kad visi vaikai miega naktimis
    Mums 1m ir 2men,bet kaip tik naktis,taip prasideda linksmybes.neseniai nustojau žindyti,o dar dantys auga... Ropoja visa naktį,o keliasi 5-6val. Bet tikiu,kad išaugsim tai

  3. Meima
    2017.08.05 21:10 (prieš 11 mėn.)

    Aleksandras 1 m. 11 mėn.

    2017.08.05 21:10 (prieš 11 mėn.)

    Gilika parašė:
    Sveikos mamos. Kreipiuosi jusu patarimo, o galbut tiesiog nuraminimo. Man atrodo, kad nera daugiau nei vieno vaiko taip miegancio. Zodziu visa laika nakti keldavosi…

    tikrai nesat tokia viena, nusiraminkit ir na sakyciau susitaikykit su tuo Maniskis lygiai taip pat, keliasi zirzia, jei vyras paima isvis spiegia nesavu balsu bet gyvenam viltim, kad jau tuoj tuoj

  4. Magee
    2017.11.24 20:00 (prieš 7 mėn.)
    2017.11.24 20:00 (prieš 7 mėn.)

    Gaila, kad per velai susipratau padaryti namuose radiostezini tyrima nuo geopatogeniniu zonu poveikio. Yra rimtu moksliniu inzineriniu tyrimu, beje ir lietuviu kalba, kad net kudikiai, kai jau tik gali judeti, jeigu lovyte stovi negatyvioje geopatogenineje zonoje, jie kruta juda tol, kol nusirango i kita jos krasta kuo toliau nuo neigiamo tasko centro, kur mazesnis neigiamas poveikis. O kol negali pajudeti vaikai tiesiog verkia ir tuo prasosi is ten patraukiami. Gaila, kad tik po poros metu tai suzinojom. Butu buve galima isvengti naktiniu verksmu, nemigo bei apsaugoti vaika nuo neigiamo poveikio. Vaikai labai jautrus tokiems dalykams. Beje, pakeitus miegojimo vieta viskas issisprende.

    1
  5. User has not uploaded an avatar
    2017.12.09 21:22 (prieš 7 mėn.)
    2017.12.09 21:22 (prieš 7 mėn.)

    Sveikos. Žodžiu kūdikis naktį miegodavo gerai, nuo 21 iki 9 ryto neprabusdama. Vėliau pradėjo prabudinėt. Galvojom dantukai, o jų kaip nėr taip nėr nors dantenos jau gera savaitė paraudę. Prabusdavo verkdama, tik su krūtim užmigdavo. Bet su migdymu problemų nebūdavo, jei tekdavo 15 min migdyti tai čia oho kaip sunkiai užmigo.. o dabar jau trečias vakaras migdau po kelias valandas šiandien va jau prieš 11užmigo, vakar tai išvis po 12 dar kai išmoko atsistoti tai visa įsispiria į mane ir lipa manim aukštyn. Vos išlaikau.. arba jei ne tai kojytėm ore striksi.. atrodo jau beveik užmigo ir staiga kojos dirbt pradeda aišku išsibudina.. gal yra koks būdas kaip padėti prislopinti tą kojyčių darbelį? Nes net per miegus būna apsiverčia ant pilvo ir kojytėm įsispyrus striksi.. galvodavau, kad prabunda. Bet vėliau žiūriu, kad miega visiškai kaip padėti vaikiukui ramiai užmigti?

  6. User has not uploaded an avatar
    2017.12.09 21:40 (prieš 7 mėn.)
    2017.12.09 21:40 (prieš 7 mėn.)

    Scorpiona parašė:
    Sveikos. Žodžiu kūdikis naktį miegodavo gerai, nuo 21 iki 9 ryto neprabusdama. Vėliau pradėjo prabudinėt. Galvojom dantukai, o jų kaip nėr taip nėr nors dant…

    Islaukit, praeis. Maniskiui kiekvienas naunas ismoktas igudis (pradejo sedeti, ropoti, stoveti, vaikscioti) issaukdavo tokius sunkius migdymusis, bet jie praeidavo po savaites, max dvieju.
    Linksmiausia buvo kai ismoko ropoti, zodziu, migdosi vakare, bac, ant keturiu ir ropoja dar kruti isikandes Bet ir tai praejo Kai ismoko vaikscioti, begiodavo po lova migdydamasis

    1
  7. User has not uploaded an avatar
    2017.12.09 21:57 (prieš 7 mėn.)
    2017.12.09 21:57 (prieš 7 mėn.)

    rasiukas_rasiukas parašė:
    Islaukit, praeis. Maniskiui kiekvienas naunas ismoktas igudis (pradejo sedeti, ropoti, stoveti, vaikscioti) issaukdavo tokius sunkius migdymusis, bet jie praeidavo …

    Nu geras maniškė dar net nesėdi, o ropoja, dažniausiai daugiau rėplioja o dabar kokia savaitėlė užsikabina ir atsistoja. Tai kol kas dar su krūtim burnoj neišėjo niekur, ačiū die tik va lipa manim kaip siena kokia laipiojimo arba šokinėja ore
    Nu bet va, pasirodo teks kantrybe apsišarvuoti

  8. User has not uploaded an avatar
    2018.07.16 10:18 (prieš 16 val.)
    2018.07.16 10:18 (prieš 16 val.)

    Sveikos mamytės Kreipiuosi, nes norėčiau išgirsti patarimų ar panašių istorijų ir kaip sprendėte situaciją. Mano istorija tokia...
    Dukrai iki šiol (1 m. ir 11 mėn.) duodavau krūtį (mp maitinau iki 1 m ir 6 mėn.) kaip nusiraminimui dieną, naktį (jeigu keldavosi) ir prieš kiekvieną miegą. Buvau jau susitaikius, kad teks jai duoti papą ir po naujagimio gimimo, nes uždelsiau (esu pati kalta) visą atpratinimo procesą. Tačiau taip išėjo, kad praeitą savaitę turėjau pagulėti ligoninėj 3 dienas, per kurias dukrą žiūrėjo močiutė ir per jas krūties negavo, buvo sūpuojama ant rankų prieš miegą (kitaip niekaip neužmiega). Močiutė sakydavo, kad naktį išmiega ramiai, neprašo krūties, neverkia per daug ir apskritai būna ramesnė nei būdama su manim. Kai grįžau iš ligoninės, nusprendžiau nebeduoti krūties visai, nes iki šiolei daugelis gydytojų sakydavo nebeduoti, nes ir man bus sunku, ir vaikui tos krūties nereikia (duokite soskę), na ir apskritai sunku bus atprasti, jeigu uždelsiu...
    Šiomis dienomis bandau ją migdyti ant rankų, tačiau ji visaip muistosi ir gailiai verkia, prasideda isterija ir gali tęstis virš valandos. Tada močiutė pasisiūlo ją migdyti (ir užmigdo, aš išeinu iš kambario), bet aš nemanau, kad 2 metų vaikas turi būti sūpuojamas ant rankų. Kai ją paimu, prašo krūties. Naktį keliasi ir gailiai verkia, ieško krūties... Nebeduodu, nenustoja verkti, ir vėl močiutė sūpuoja (šiuo metu gyvenu su savo mama), arba kartais aš paimu, bet sunku su pilvu ją nulaikyti, ji jėga mane stumia ir verkia, raitos Jaučiuosi kaip blogiausia mama... Žinau, kad pati kalta, kad iki šiol vaikui duodavau krūtį ir dabar jai sunku susitaikyti, kad to papo nebėra.
    Buvome pas neurologę, tai patarė dukrai daryti miego ritualą (valytis dantis, praustis, gerti arbatą ir guldyti į lovą, ar sekti pasaką). Tačiau tai nepadeda, nes, manau, uždelsiau per ilgai... Ji priprato prie krūties. :/ Man tiesiog širdį skauda kaip vaikiukas draskos.
    Dieną pietų miegui užmigdyti man misija neįmanoma... O nakčiai vakar migdžiau tai užtruko daugiau nei valandą, dukra buvo visa šlapia nuo verksmo, ir pavargusi užmigo... Pačiai sunku išgyventi, nes matau, kad ji kankinas ir jai sunku be krūties. Taip nusivarau, kad būnu pati šlapia ir susinervinus... Bandau duoti čiulptuką, bet spjauna, nes niekada jo nečiulpė.
    Save guodžiu, kad jai bus geriau po kiek laiko ir praeisim šitą sunkų etapą, o kai eis į darželį (šį rugsėjį), bus lengviau su visais užmigti, nes ir namie nebus papo, ir daržely... Bandžiau isterijas ir verkimus ignoruoti, guldyti į lovytę, kalbėti su dukra, guldžiausi ją šalia, bet ji neguli. Pradeda lakstyti, lipti ant stalų, viską mėtyti... Bandžiau išeiti iš kambario, kad išsiverktų. Bandžiau duoti žiūrėti ramius animacinius serialus prieš miegą, bet ji vartosi lovoj ir neužmiega. Tik dar labiau pavargsta... Bandžiau gulėti šalia, kalbėti, jai dainuoti, glostyti galvą. Nebežinau jau ir kaip tvarkytis. Mama man padeda (pas ją užmiega ant rankų bet kartais tai trunka daugiau nei pusė val.), bet tik vakarais (nes dirba). Tačiau pati norėčiau susitvarkyti su savo vaiku, neprašyti pagalbos...
    Tai vat tokia dilema: ar visgi duoti vaikui papą ir nebekankinti su verkimais, ar šaltai viską priimti ir pralaukti, išgyventi tokį sunkų laikotarpį neduodama krūties tikėdamasi, kad vaikas persilauš ir pamirš krūtį? Ar išvis gerai padariau, kad taip drastiškai nutraukiau papo reikalus? Ar gerai, kad dukra ieško paguodos su kitu žmogumi (mano mama)? Patarkit... Neturiu draugių, kurios turėtų vaikų ir galėtų patarti ar paguosti, todėl kreipiuosi čia, galbūt kažkuri mamytė atsilieps.

  9. 2018.07.16 10:26 (prieš 16 val.)
    2018.07.16 10:26 (prieš 16 val.)

    karina999 parašė:
    Sveikos mamytės Kreipiuosi, nes norėčiau išgirsti patarimų ar panašių istorijų ir kaip sprendėte situaciją. Mano istorija tokia...

    Mirsiu iš juoko "vaikui krūties nereikia, duokite soskę" tai jeigu nereikia krūties, kam ta soskė? Juk soskė yra ne kas kita, kaip krūties pakaitalas, ir jeigu reikia jos, vadinasi, dar reikia (reikėtų) ir krūties. Gydytojų logika topinė, kaip visada aš tai ramiausiai tęsčiau žindymą ir daugiau juo pasidomėčiau, daugiau pasiskaityčiau, kad nereikėtų savęs kaltinti nebūtais dalykais. Tokio amžiaus vaikui žįsti yra normalu. Kartu pasidomėčiau tandeminiu žindymu ir gyvenčiau kuo ramiausiai džiaugdamasi savo vaiku, o paskui ir vaikais dukrai dar ne laikas būti nujunkytai, kas gali būti akivaizdžiau.

    5 1
  10. Toma.
    2018.07.16 15:27 (prieš 11 val.)
    2018.07.16 15:27 (prieš 11 val.)

    karina999 parašė:
    Sveikos mamytės Kreipiuosi, nes norėčiau išgirsti patarimų ar panašių istorijų ir kaip sprendėte situaciją. Mano istorija tokia...

    Sveika, visų pirma manau tu pati turi apsispręsti - ar žindyti, ar nutraukti. Nes kol pati dvejoji, tol ir vaikas jaučia tavo neužtikrintumą. Čiulptuko tikrai jau nebereikia siūlyti kaip alternatyvos, manau, kad per vėlu ir netikslinga, nes tik spės priprasti ir jau vėl ieškosi būdų kaip atimti. Faktas, kad kuo vyresniame amžiuje bandom įpročius koreguoti, tuo sunkiau sekasi. Filmukų prieš miegą nepatarčiau rodyti, nes kaip ir sakei - dar labiau pervargsta. Palikti išsiverkimui irgi neišeitis, nes ji dar per maža suvokti, kodėl tu išeini ir palieki ją vieną tada, kai jai tavęs reikia. Jei apsisprendei nebežindyti jos, tada teks išgyventi šį laikotarpį ir tiek. Būk šalia, rodyk dėmesį, pasakok kaip ją myli (kartais tikrai sunku, kai vaikas rėkia visu balsu ir atrodo beprasmiška kalbėtis, bet vis tiek manau naudos turi). Mano vaikas ramiau pradėjo miegoti gal tik prieš kelis mėnesius (dabar 1m 9mėn), migdosi vakarais įvairiai - užtrunka nuo 5-10min iki 2val, tiesiog turime vakaro rutiną - vakarienė, vonia, susitvarkom žaislus, pasakom ate tėčiui, žaislams, nuotraukoms ant sienos, pabučiuoju, paguldau į lovytę ir atsisėdu šalia ant žemės. Padainuoju lopšinę, palaikau už rankos. Būna stojasi, pradeda pledukus, minkštus žaislus iš lovytės mėtyti, pagalvę, čiulptuką, tai ramiai atgal dėlioju arba jei matau, kad blaško, nebededu, bet va taip kažkaip išsidūksta ir užmiega. Yra buvę kartų kai įsidūksta, tada pasakau, kad jei nori pabūti vienas, aš trumpam išeisiu, apkabinu, pabučiuoju, pamojuoju ate ate ir išeinu. Pazyzia, paverkšlena, jei pradeda verkti - ateinu ir pasakau kodėl išėjau, kad laikas miegoti ir žaisim rytoj. Kartais padeda buvimas tiesiog kambaryje, nekreipiant per daug dėmesio į jį, tada pats pagulinėja ir galiausiai užmiega, bet jaučiasi ramiau, kai aš arba vyras esame kambaryje. Dieną migdosi atsigulęs šalia ant mano lovos. Pagulinėjam kartu ir užmiega kažkaip. Iki tol reikdavo stumdyti vežime, kad užmigtų. Nežinau ar daug naudos iš mano patarimų, bet gal kažkas bus naudingo. Sėkmės ir linkiu lengvo gimdymo!

    1
Žinutės parašytos:
Naujas komentaras