Aš ir už saviškį garantuoju - ir tikrai, jei mane norės išduot, dėl dukros nesugebės. Dažnai forumuose gaunu progų nusistebėti - pagal ką moterys renkasi vyrus? Pagal ką renkasi būsimų vaikų tėvus? Apie ką jos galvoja? Gi reik galvot nuolatos, o ne po fakto... oj maniau vaikas padės, oi maniau pasikeis, oi tą, oi aną... pačios ir tik pačios kaltos esam dėl visko gyvenime. Tai bijom, tai tikimės nesąmonių.
Dar nustebino, kaip galima savo vyrą pavadinti negražiu? Na, tipo, būkim teisingos?
būkim teisingos sau - kad norimas neėmė, tai pasirašiau bet kuriam?
aš paauglystėj buvau tikrai negraži, tad taip galvojau - tas mokyklos dievaitis man "neįkandamas", užteks nors kokio 😂😂😂 bet būdama ta pati negraži kažkuo sužavėjau ne vienos kursiokės kadrintą gražuolį
taip kad mūsų galimybės mūsų galvose! Aišku, gražuolis gražuoliui nelygu, bet vis tiek juk moterys jaučiam, ypač kabinimo stadijoj, kuri dar mirksi nužiūrėtajam, kuriai jis atsako ir kaip
Kad ir koks gražus išore ar vidum būtų vyras, pritariu daugumai, tik nuo jo moralės priklausys žinučių, akių atsako ir parenkamų kitoms damoms žodžių turinys. O moralę aiškintis, grįžtu į pradžią, turim laiko į valias prieš "pasirašydamos" tapti sugyventinėmis ar žmonomis, vaikų motinomis. Juk akivaizdu būna - tik NEMELUOKIM SAU. Kad ir kaip skauda kokį svajonių gražuolį imt ir pasiųst toli. Bet geriau taip nei gaišti laiką - žmonės sinkiai, labai sunkiai ir labai ilgai keičiasi. Jei bus lemta - sugrįš tas gražuolis, tik ir sugrįžimo su sugulimu nederėtų supainiot
Realybės pojūčio visoms! Meilės pirma sau! Ir blaivaus proto!








