Mano mama nuostabi ir gera, aišku, buvo visko. Pykčių visokių, barnių, tačiau visada susitaikydavom. Ji mano geriausia draugė. Nieko negali būt svarbiau už mamą, juk ji mus augino, įteikė geriausią gyvenimo dovaną. Vien dėl to negalima atsisakyti. Mano mamos mama (mano močiutė) tikrai labai nedėkingas žmogus, kuri mato tik savo sūnų, kuris pats geriausias (nesvarbu, kad geria, kad niekam tikęs, o mano mama ja rūpinasi, prižiūri ir be mano mamos ji prapuolusi būtų) yra iškeltas ir visi mes blogi, tik jos sūnus geras (net nežinau kuom). Mane labai išmokė pakantumo savo mamai, kai matau kaip mano mama elgiasi su savąja, nors ir visą gyvenimą kentėjo... kokia bebūtų, bet mama yra mama.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas


zodziu ji visada teisi kas bebutu... lenda i akis juodai. Savo gyvenimo neturi... o dar namie kiaulide, nesitvarko tik laksto po parduotuves ir mane da$@##neja skambuciais ir reguliuoja kaip ka daryt... kai bandau nuleist juokais ir sakau gerai gerai kaip pasakysi tai meto rageli... nu zodziu beviltiska situacija...





