Sveikos. Ieskau patarimu, kaip pacios elgtumetes mano situacijoje..
Viskas prasidejo nestumo 30sav. Nakti Uzejo baisus skausmai. Is vakaro valgiau silke pataluose. Pirmai tu skausmu nesupratau, galvojau, kad nugara, ikvepti buvo sunku. Bet tikrai zinojau, kad negimdau. Bet buvo taip blogai, kad nedrasiai isgeriau dvi tabletes paracetamolio ir skausmams greit nepraejus, issiruosem i ligonine. Kol vaziavom suveike vaistai ir atvaziavau tik pasakodama, kaip baisiai skaudejo. Ten pirmiausia akuserinis tikrino vaisiu. Kai isitikino, kad viskas vaisiui gerai, konsultavo terapeute, kur pasake "valgyk koses ir pagerk arbatu". Taip ir praejo visas nestumas, daugiau priepuoliu nebuvo. Tik labai kilo rugstys.
Pagimdzius praejo savaite ir prasidejo smagumai. Priepuoliai buvo 2-3 kartus per savaite. Galvojau praeis, juk visi organai grizta i savo vietas. Po dvieju menesiu kreipiaus i seimos gyd. Pasakiau, kad nuo paauglystes turiu antro laipsnio skolioze. Tai jis be tyrimu pasake, kad man tarpsonkaulinio nervo uzdegimas. Suvaiksciojau reabilitacijos kursa, nu ir zinokit padejo 
priepuoliai tapo retesni, kas 2 savaites po karta. Nu ir laukiau, kol visai praeis. Ir taip dar tris menesius. Kol viena karta priepuolis buvo toks stiprus (is vakaro valgiau grikius su rukyta desra), kad vaistai nepadejo ir as jau neiskenciau ir vel vaziavom i ligonine.
Vietines ligonines gyd is karto suprato kame reples. Skubiai liepe vaziuoti i Klaipedos ligonine. Ten, man viska papasakojus, pirmas klausimas buvo ar planuojam antra vaika. O taip, labai planuojam. Gyd zadejo isleisti gydytis namie. Padare paskutinius tyrimus, kraujyje rodo prasidejusia gelta. Tai pagulde dviem parom, nors skausmai jau buvo praeje. Tulzyje rado smeliuka. Ligonineje buvau geguzes 25d. Gydytojas nelabai paaiskino is kur tas smelis atsirado. Bet kiek internete skaiciau, galejo itaka padaryti nestumo hormonai. Gyd taip issireiske, kad, jeigu norim antro vaiko, geriau ilgai su operacija nelaukt. Sutarem data liepos 7d.
Dideliu noru netrykstu tos operacijos. Po to baisaus priepuolio, stengiuos prisiziureti maista, nevalgyt rukytu, kolkas nebuvo priepuolio. Nors nedaug ir sonines, ir kebabu, ir bulviniu blynu valgiau (zinau, kad negerai, bet po ju prasciau tikrai nesijauciau). Sunui bus 6men, atvaziuotu mano mama vyrui padeti su sunum, bet mano ir jos santykiai nera geri, todel nelabai noriu daug laiko praleisti su ja. Pirmadieni kalbesiuos su seimos gydytoju, kokia jo nuomone. Seimos nariai, ne medikai, bando atkalbeti, kad tai vis delto mano organas, kuris turi savo paskirti.
Labai nekantraujam pradeti antra vaika, jeigu ne ta tulzis, manau, imtumemes jau veiksmu.
Kaip elgtumetes mano situacijoj? Gal kazkuri gyvena nesioperavus, kokia gyvenimo kokybe?
Aciu labai visoms, kurios nepatingejo paskaityti 
Vaikas
