Pirmas pastebėjimas - vaikas iki 2 metų apskritai neturėtų matyti ekrano ir žinoti, kas tai yra. Tokiam amžiuj ekranas neigiamai veikia smegenų jungčių formavimąsi ir gali turėti ilgalaikių pasekmių sutelkiant dėmesį.
Antras pastebėjimas - esminė problema yra ne valgymas su filmukais, bet tai, kad nesusiformavę sveiki valgymo įgūdžiai. Gerai, kad tą suprantate, ir, reikia tikėtis, kad su antruoju geriau žinosit, ką ir kaip daryti.
Galiausiai, dėl to, ką daryti dabar. Vaikui vos virš metų, ekranui tikrai ne, nesvarbu, valgant ar nevalgant. Bet, savaime suprantama, kad vien atėmus ekraną niekas nepasikeis. Vaikui tai yra didžiuliai pokyčiai. Normalu, kad jis protestuoja. O kai Jūs nusileidžiat, jis protestuos tik dar labiau. Turit pasiryžti tam ir turit pasiruošti.
Su metinuku dar tikriausiai sunku susišnekėti ir tuo labiau paaiškinti, kad nuo šiol bus valgoma kitaip. Tą reikia ir parodyti. Sėskit abu prie stalo ir abu valgykit. "Išžaiskit" daug kartų valgymo procesą su lėlytėm/žaisliukais. Kai patys eisit valgyti, priminkit vaikui, kad valgysit kaip žaidime. Telefono/ekrano tiesiog nebėra ar sugedo (o ne "negalima", net ir didesnis vaikas nesuprastų, kodėl buvo galima, o dabar nebegalima). Ruoškit stalą kartu, leiskit vaikui gaminti kartu ar būti šalia, kol gaminat.
Ar buvo periodas kūdikystėj, kai vaikas rankomis pažindinosi su maistu, jį maigė, traiškė, daugiau išmėtydavo nei suvalgydavo? Ar jam buvo leista tai daryti? Nes jei ne, galbūt dar ne vėlu. Bet kokiu atveju su maistu reikia susidraugauti, susipažinti, pradėti žiūrėti į jį kaip į kažką smagaus, skanaus, neatsiejamo nuo dienos eigos, o ne į kaip nematomą objektą, kurį mama sukiša kol žiūrimi filmukai.
Duokit pietums lėkštę užkandžių tada. Tegul, jei jau kitaip neišeina, pradžioj ateina, pasiima, nueina, suvalgo, kol palaipsniui išmoks išsėdėti prie stalo. Pati parodykit, kaip Jums svarbu ir ypatinga atsisėdus prie stalo pavalgyti. Jeigu vaikas nemato to kasdien, o mato lakstymą nuo viryklės prie stalo, tai iš kur jam apskritai žinoti, kaip valgyti? Jei vaikas nevalgo kažko, nesuvalgo iki galo - nereikia kišti. Kišimas nepadės, vaikas tik praras savireguliaciją. Kartais vaikai nenori tam tikro maisto, nes instinktyviai jaučia, kad jis jiems netinka (esu įkalbinus sūnų išgerti glotnutį su anakardžių riešutais, nors jis nenorėjo, paskui išvėmė, nes, pasirodo, alergiškas tiems riešutams). Kitais kartais tiesiog tas skonis "ne madoj" (esam su dukra turėję savaičių, kai nieko kito nenorėdavo, išskyrus brokolius, po kurių sekdavo kitos kelios savaitės, kai brokolio nė kruopelytės neimdavo - skoniai keičiasi).
Turėkit omeny, kad nėra stebuklingo ir greito recepto. Reikės daug meilės, daug kantrybės ir daug darbo. Viena yra, kai valgymo įpročiai yra pamažu formuojami pažingsniui su natūralia vaiko raida, ir visai kas kita, kai reikia "perlaužti" susiformavusius įpročius.
Vaikas
