ŠurumBurum_ parašė:
Pasidalinkit kokiais tipsais ką atsakot ;) ruošiuosi lavinai naujai... Ankščiau gal taip nesukau galvos, juokais nuleisdavau, bet jau ir tai atsibodo..
Pas mus tai amžinai buvo "kada vaikas" (nors patys po vieną turi ir tuo pasirūpinti nenori). Sakau, kai sužinosiu, kad jūs laukiatės antro, tai ir aš pastosiu. Pasirodo anteo vaiko tema nėra pati maloniausia (žinau, kam ne šiaip nemaloni). Paskui "kada antras". Čia jau norėdavosi užploti ne juokais, ypač išgirdus tokius dalykus po persileidimo. Bet pagrasindavau, kad pirmąją atvešiu savaitei, tegul aukle padirba, tai greitai geradariai dingdavo (o mūsų pirmoji tai su neblogu charakteriu, seneliai po valandos nusirašo 🤭). Arba pasakydavau, kad ketinam pora juodų vaikų iš Afrikos paimt. Pasukdavo pirštą prie smilkinio ir su mum nenormaliais nekalbėdavo ta tema. Nors tai ir nebuvo visai melas, buvom svarstę su vyru, kad gal auginkim vieną savo, kitą įvaikintą. Tai su artimiausiais esam jau ne juokais kalbėję - mūsų nuoširdžiai nesuprato 🤷🏻♀️ Buvo frazė "nebijai darbe atsilikt?" (o aš gydytoja - dinamiška specialybė, mokytis reikia kone kasdien). Tai atgal paklausiau "bijai, kad atsilikus nuo darbo per klaidą nužudysiu?" Dabar svetimiem atrodo, kad per seni esam, tai sakau "nieko tokio, vaikai turės daugiau jėgų ant patalo vartyt". Ar "spėsi paskui mažiukus", sakau "elekteiniu paspirtuku pavysiu", "prie kėdės pririšiu ir nereiks bėgiot" arba "tai kam jaunesnės tetos yra? kad padėtų lamstyt". Dar pasakiau "tu jau nebeturi mažų vaikų, tai aptingai, susenai, išplerai (čia svoris buvo jautei tema", o aš su nėštumais atjaunėju kaip kokia ragana, pažiūrėk kaip gerai atrodau (o man tada buvo minus 15 kg, atrodžiau kaip 16 metų, pati sau pavydėjau )🤭". Ir čia iš dalies tiesa. Maži vaikai tikrai išjudina ne juokais. Kas pas mus su vyresniais vaikais, tai visi aptingę kažkokie, iš namų subinių neišneša. Pasiūlai su palapinėm į gamtą, tai kas anksčiau pasirašydavo, tai dabar neprikalbinsi, reikia turbo patogumų, tai jie neišsimiega ne namie, tai jie be šilto maisto negali, tai atsiprašant šikt po krūmu nebeišeina. Bliamba, keliavom kaip piligrimai visi, papigeiskus viešbučius rinkomės, o dabar be "all inclusive" net nepradėk kalbos. Amžinai nėra kur pikt vaikų, su vaikais nenori niekur keliaut, vaikai trukdo. O mes su vyru kažkaip net atgijom. Varom per festivalius, koncertus, vaikas mums netrukdo, temoiamės kartu ir tūsina visur pilnu tempu su mumis. Anksčiau keliavom po senamiesčius ir muziejus kaip senukai, o dabar varom į kalnus, gamtos objektus, kur tik kuo daugiau veiksmo.
Iš bendradarbių kolegai kažkas leptelėjo, kad durnas, kam tau trys vaikai, taigi daug, ar sugebėsi užaugint, tai pajuokavom, kad labai apsimoka, nes daugiau mamadienių/tėvadienių duoda (vyresniems moralizuotojams aišku, kad nepatiko, nes jiems daugiau dirbti tenka, o gaunam tai vienodai 🤭). Kur dar užuominos apie dažnai sergančius vaikus, čia turbūt daugybė mamų patiria. Dabar kai su mažu vaiku iš viso galima dirbti 4 dienas, vietoj 5 ir gauni tą patį atlyginimą, tai iš vyresnių pasigirsta tokių užuominų "ir vėl aš turiu aš turiu vaduot". Gerai, kad negirdžiu ką kalba, kai už vaiką tenka imt nedarbingumą 🤭
Paskutinis klausimas kvailumu pribloškė, kai užsiminėm, kad bus berniukas. Sako "tai reiks namą pirkt, kitaip kur gausit kitam vaikui kambarį?". Tipo skietingų lyčių vaikai niekaip nepasidalins kambariu. Didesnės nesąmonės negalėjo paklaust. Visi užaugom dalindamiesi kambarius, kai kurie mūsų po tris vienam kambary gyvenom ir niekas jokių lyčių nepaisė. Nu nenumirėm, kaip tik labai smagiai augom, kiek šiai dienai prisiminimų apie dalykus, kur tėvai net nežino. Tai pasakiau "nu jo, matosi, kad tu traumuota, nes su broliu teko kambarį dalintis".