2025.05.11 21:05 (prieš 1 mėn.)
vanilinis-dangus parašė:
paantrinsiu-as irgi neseniai buvau pastojusi trecia karta, vaikas buvo neplanuotas ir labai issigandau, pirma mintis buvo valytis. Bet po keliu dienu emocijos nurim…
As buvau panasioje situacijoje. Turim mergaite, be galo mylim ir atrodo nieko kito negaletume mylet tam momentui. Antras nestumas nebuvo planuotas ir minciu buvo ivairiu. Vyras irgi nebuvo pasiruoses tam. Buvo minciu apie aborta, nes atrodo ir kunas dar nepasiruoses, tik atrodo laisviau pradejom gyventi. Skaiciau patirtis ir buvau visiskai pasimetime. Taciau atmetem valymo varianta, negaleciau tokio zingsnio priimt ir po to istrint is atminties. Nors nedegiau noru lauktis, atrodo ne pats tinkamiausias laikas ir labai norejau megautis nestumu, o turint toddleri atrode butu buve sunku, vyras ilgai dirba. Na zodziu, viskam galima rast priekabu. Buvau apziuroje 5sav, girdejau plakancia sirdele. Per sekanti 12sav vizita patikrinus per echo pasake, kad nesivystantis. Isgirdus zodzius apime labai keistas jausmas. Paskyre valymo data, kadangi nestumas jau po 12sav. Praejus 1,5d po gines vizito pradejau kraujuot, veliau dar daugiau, po keliu valandu prasidejo tiesiog upelis, apime baime, nezinomybe. Aciu D turejau nuo nestumo likusiu sauskeliu ir greitai i Antakalnio ligonine. Negaliu zodziais atpasakoti kaip tuomet jauciausi, kraujas non stop tekejo, saremiai. Viskas vyko operatyviai, kol veze laikinai iki palatos netekau samones. Atsigavus neuzilgo isveze i operacine ir ten atliko valyma.
Is tiesu labai gaila, kad uzgeso gyvybe ir tas mazas angeliukas niekada neisvys pasaulio. Ir jau matau, kad musu pirmagime butu nuostabi sesuo.
Todel apibendrinant jei tik yra abejoniu, asmeniskai as nesidaryciau.