2021.06.27 00:41 (prieš 4 m.)
Manau, kad tai natūralūs jausmai. Motinystė, nori nenori, kad ir kaip vengtum stereotipų - pakeičia tave kaip žmogų. Imi rinktis kitokį laisvalaikį, kitokias gyvenimo sąlygas, būstą, pasikeičia santykiai su draugais ir net giminėmis, požiūris į savo karjerą, gali net keistis santykiai su vyru. O gamta verčia stengtis kuo geriau pasirūpinti vaiku, o taip pat ir savimi. Jeigu neturint laiko ir jėgų nei sau, nei daugybei dalykų iš ankstesnio ikimotinystės laikotarpio, dar tenka nemažai resursų atiduoti šuniui, nenuostabu, kad ta meilė pradingsta. Stereotipas yra - pavargusi mama, kuri nrleidžia į namus parsinešti kačiuko, nes ptidarys bėdos. Stereotipas yra - vaikų neturintis jaunas žmogus, norintis globoti, rūpintis (gyvūną pradžiai). Arba vieniša bobutė, kai vėl kyla poreikis rūpintis, globoti, turėti ryšį, auginanti kates. Mes dabar esam mamos. Mes norim pamiegot, pabūt vienos kartais, ir kad tvarka namie būtų ne procesas, o bent pusvalandį išliekanti būklė. Vien stereotipais vadovautis negerai, bet juose glūdi ir išminties.