2022.05.05 22:08 (prieš 4 m.)
Turbūt tas gyvenimo džiaugsmas yra dilema daugeliui. Ypatingai dar ir darbas daug sveria. Gerai labai suprantu, ką reiškia galvot kas svarbiau pinigai ar ramybė. Nors mano atveju dar kitaip. Pagal mano specialybę nelabai kur pabėgsi, kiekvienoje įmonėje panašiai. Tiesiog pataikiau tokiu laiku kai atsidarė nauja, išsimušiau stipriai geresne alga ir geresni grafiką. Bet pasidžiaugiau labai trumpai. Kito sąlygos. Vis dar liko kaip ir geras grafikas bet buvo etatų mažinimas ir likau tik su viena kolege kuri ištisai kelia konfliktus ir kas antrą mėnesį serga. Jaučiu nuolatinį stresą. Negaliu planuoti laiko. Tik tiek kai ji serga aišku algos prisiduriu labai daug. Bet vėlgi didelis stresas, baigiu išprotėti. Nes pasirinkimas toks, kad arba mažesnė alga ir slenkantis grafikas apimantis vakarų daug ir savaitgalių, kad sunkiai turėsi laisvalaikį. Arba likti čia kur laisvi vakarai, praktiškai laisvi savaitgaliai ir didesnė alga. Bet eini iš proto, dėl visokių kylančių situacijų ir tenka vis dirbt daug viršvalandžių . Dabar situacija vėl keisis ir arba sunormales viskas arba dar pasunkes kaip pvz liksiu viena ir dar gali bandyt kelt pareigas kurios seip būtų gerai, bet psihologiskai jaučiu kad nenoriu, noriu ramybės. Ir nera ka daryt, nei pereit ant mažesnės algos ir durnesnio grafiko(kur nieks negarantuoja, kad nebus streso) nei likti čia. Ir taip egzistuoju. Prieš metus pradėjau galvot apie pastojima. Nuejau pasitikrinti, sužinojau, kad ne tik kad galvot reikia, bet ir pastot. Nes pasirodo ginekologiniu bėdų yra ir vilkinimas bėdu pridaryti gali vėliau pastot. Trypiau pykau, kad vel negaliu laisvai planuoti, gyvenimas juokiasi. Susidėliojau mintis, nu kad viskas gerai juk ir ėjau to, ruoštis vaikam, atsitrauksiu ir nuo darbo. Nu ir ka nepastoju. Ruoštis operacijai reik. Negerai visom prasmėm, tiek pati nenoriu operuotis, tiek darbe neigiamai žiūrės dėl nedarbingumo po kolegės nesąmonių. Guliu dabar surakintu sprandu. Bandau sau pasakyt kad viskas bus gerai. Susidėlios viskas. Reik keist požiūrį, atsipalaiduot. Turejau laisva diena, is prakaitavau is streso ir tiek. Ir galvoju kaip gyvent toliau. Kaip atrast balansą kai aplinka daužo is visu pusių. Atsiprašau kad isiterpiau i tema. Gal kas suprasit kad esat ne vienos ir tuom prisidėsiu kažkuo geru.