2018.09.12 01:39 (prieš 7 m.)
Pasidalinsiu ir as savo istorija. Nuo 30sav. pradejau tinti: veidas, rankos, kojos. Svoris pradejo sparciai didet. Tyrimus dariausi kelis kartus per men, echo turejom tikrai daugiau nei 6. 34sav. gulejau ligoninej, vis skundziausi patinimais, bet tyrimai buvo geri, o ligoninej laike tik todel, kad fiksavo reg. saremius, kuriu as nejauciau. Subrandino plauciukus, sako dar bent kelias savaites isnesiok... Grizus namo sedejau kaip kiausinis kojas aukstai pakelus, skysciu daug geriau, net nebevaiksciojau beveik, nes toookia istinus buvau. 36sav. nuvykau vel pas gine, nes atrode tinimams nebus galo, bet tyrimai buvo geri, o as tiek tos preeklamspsijos bijojau, kazkoki jausma turejau, spaudima daznokai matuodavau, budavo netoli 140.
Paskutinio vizito metu, anksti ryte pridaviau slapimo tyrima, jauciausi visiskai gerai (turiu omeny jokiu preeklampsijos pozymiu, o siaip nervas buvo uzspaustas, tai baisu prisimint). Popiet sugalvojau pasimatuot spaudima, nes pradejau matyt "musytes", siek tiek paskaudejo galva- spaudimas 160. Nuvaziavom i ligonine, baltymo slapime buvo 6g, spaudimas 190. Po valandos gime mano angelelis extra cp pagalba, nes maziukas buvo sedimoj padety. Gime didelis ir SVEIKAS. As 2 naktis praleidau reanimacijoj. Dar kelias dienas stebejo ligoninej, leido vaistus, kad susinormalizuotu pulsas. Po savaites atslugo tinimai, po 2sav. susitvarke kraujospudis..
P.S.
Po 2dienu nuo gimdymo paskambino mano gine persigandus, sako PAS TAVE BALTYMO 3g slapime, katik pamaciau tyrimus (cia gimdymo diena priduotas slapimas buvo is ryto), tai viskas vyko tiesiog zaibiskai, nes vakare buvo jau 6g. Tai kaip zmogus nusiramino kai pasakiau, kad jau turiu savo leliuka..
Bijau pagalvot apie kita nestuma, nes tiek baimes po tokio sunkaus sio