2020.03.10 11:09 (prieš 6 m.)
neziniukas2020 parašė:
rukau ilga laika... sužinojau kad laukiuosi. Labai sunki mesti, kamuoja nervingi priepuoliai, kartais lipu per sienas nes negaliu, organizmas visas sutrikes.. padek…
Nepradėsiu moralizuoti, tiesiog patarsiu. Pirma apgalvok koks noras yra stipresnis : rūkyti ar nepakenkti mažyliui ? Pasiskaityk kokios galimos pasėkmės rūkant nėščiai moteriai, tikrai jausiesi DAAUG geriau žinodama, kad nėštumo metu padarei viską kas tavo rankose, kad išnešiotum sveiką mažylį. Kitas dalykas, nusistatyk sau limitą, kad va tuoj pat neberūkai ir galėsi vėl rūkyti, kada pagimdysi. Lengviau bus, kada žinosi jog tikrai galėsi vėl rūkyti, čia tik tarpas toks. (O pagimdžiusi didelė tikimybė, kad pati nebenorėsi rūkyti, gal dėl to, kad pati savo pienuku maitinsi, gal dėl to, kad tiesiog nenorėsi kūdikėliui smirdanti būti, o gal dėl to, kad tiesiog jau nebebus potraukio.) Aš čia viską rašau iš patirties. Rūkiau, sužinojau, kad laukiuosi - tuoj pat atidaviau vyrui cigaretes, pasidomėjau kokia žala gali būti sūnui ir nusistačiau, kad pagimdžiusi parūkysiu, juk ne tiek daug laiko laukti. Pati prieš save ir kitus apsimetinėjau, kad man lengva nerūkyti, visiems sakiau, kad man lengva mesti ir nieko čia baisaus. Taip buvo lengviau, nes tada kiti neklausinėjo kaip jautiesi, kad neberūkai, nes visi galvojo, kad ir nenoriu, po mėnesio jau tikrai nebenorėjau. Kada gimė sūnus tai rūkyti net nebenorėjau visai, maitinau virš metų mp tai žinoma nerūkiau. Patariu užsibrėžti tikslą ir net negalvoti apie tai, kad kaip čia sunku ir kaip neįmanoma be cigarečių. Tuo metu, kada lb užsinori - imkis sau mėgstamos veiklos, ar filmo, ar skanėsto, o gal kaip tik imkis namų ruošos, kol užsimirš tam laikui. Sėkmės. Nuoširdžiai linkiu nekenkti mažam vaikeliui Jūsų pilvuke.