A ir G parašė:
Vykstant i Latviją kokia tvarka galima gauti skiepą? Esu skaičius, kad dėl kainos, daug Amerikieciu siunciasi vakcinas iš Europos, ir skiepijasi namu sąlygonis paty…
Šilo_uoga parašė:
Aš labai norėčiau išgirst jūsų nuomonę apie meningokoko skiepą. Pati skaičiau mokslinių straipsnių ką pavyko rast, bet tokios tvirtos nuomonės taip ir nepavyko susi…
fenix parašė:
Nuostabiai išsamu! Ačiū jums tikrai, kad pasidalinot.
Riziką užsikrėsti MenB Lietuvoje yra gana didelė (viena didžiausių Europoje). Registruojamų atvejų skaičius (čia tik tie atvejai, kuriems reikalinga hospitalizacija, dažniausiai MenB sukelia į peršalimą panašią ligą) per metus yra apie 4 kartus didesnis nei būdavo Hib ir PNC prieš pradedant jų visuotinę vakcinaciją. Apie 10% registruojamų atvejų baigiasi mirtimi. Bet jei vertinsime ne santykinius, o absoliučius skaičius, tai nuo gripo per metus kartais miršta 2-3 kartus daugiau nei nuo MenB. Tokią riziką vertinau kaip vidutinę ir, jei būtų tenkinę efektyvumo ir saugumo aspektai, būčiau rinkusis dukrą skiepyti.
Deja, vakcinos efektyvumas yra vidutinis link prastosios pusės. Visų pirma, vakcina apsaugo tik nuo maždaug 70% invazinę MenB ligą sukeliančių kamienų (taigi vienos iš trijų infekcijų atveju vakcina bus neveiksminga netgi idealiomis sąlygomis - iš čia atvejai, kad “buvo skiepytas, o vis tiek susirgo žaibiniu meningitu ir numirė”). Bet riziką sumažinti tris kartus irgi nėra blogai (jei tik tai tinkamai komunikuojama pacientui).
Didesnė problema, kad imunitetas yra labai trumpalaikis. Atlikus visą vakcinavimo seriją, po 12 mėn. titrai pradeda labai mažėti ir po 24 mėn. realus imunitetas išlieka tik vienam iš keturių vakcinos antigenų - visiškai neaišku, ar ir kiek to užteks saugoti nuo ligos. Imunologų konferencijose buvo vertinama, kad ši vakcina turėtų būti tinkama priemonė suvaldyti izoliuotus MenB protrūkius, bet abejojama jos veiksmingumu visuotinei profilaktikai.
Apskritai jokie klinikiniai tyrimai, ar vakcina apsaugo, iki ją pateikiant į rinką nebuvo atliekami. Buvo tiesiog parodyta, kad ant MenB bakterijų (vieno iš tų 70% kamienų) užpylus vakcinuoto asmens kraujo, imuninės ląstelės puola bakterijas. Toks labai preliminarus tyrimas.
Tikslesni efektyvumo duomenys atsiras retrospektyviai analizuojant šalių, kuriose vykdoma visuotinė vakcinacija, MenB atvejų pokytį. Kol kas preliminarūs UK duomenys rodo lyg apie 50% MenB ligos sumažėjimą vakcinuojamoje populiacijoje, lyginant su istoriniais duomenimis. Bet reikia turėti omenyje, kad čia vertinamas labai greitas sumažėjimas iškart po vakcinacijos ir neaišku, kas bus po 2-3 metų, kai imunitetas išblės. Apskritai duomenų ir publikacijų dar labai mažai.
Paskutinis yra vakcinos saugos klausimas. MenB vakcina buvo kuriama daugiau nei 20 metų ir poliklinikos imunologės mėgsta pabrėžti, kad tai rodo, kokia ji gera. Iš tikrųjų yra priešingai: vakciną kūrė ilgai, vis kildavo problemų ir, kai jau gavo kažką veikiančio, stengėsi kaip galima greičiau vakciną paleisti į rinką, kad nors pradėtų grįžti investuoti pinigai.
Problema buvo (ir yra) ta, kad priešingai nei kitų meningokokų, MenB paviršius yra labai panašus į mūsų nervų paviršių. Todėl ankstesnės MenB vakcinos sukeldavo autoimunes reakcijas: vakcinos stimuliuota imuninė sistema pradėdavo atakuoti ir nervus. Bexsero, sako, autoimuninių reakcijų nesukelia, bet ji kol kas rinkoje tik 5 metus, o tokia trukmė gali būti per trumpa pastebėti lėtai besivystančias neurodegeneracines ligas. Visai gali būti, kad Bexsero iš tikrųjų yra saugi, bet man kol kas tokių duomenų nepakanka.
Aš apskritai nejaučiu panikos dėl MenB. Atvejų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį iš esmės nekito. Visa isterija prasidėjo 2013 m., kai buvo licenzijuota Bexsero, ir mano vertinimu, yra rinkodaros strategija. Ligą atpažinti (manau, kad) moku. Tad šiuo atveju nusprendėme neskiepyti.