Vaikas
StebuklingaŽaluma parašė:
Tai ką parašėte pirmoje pastraipoje posto, jaučiu, kad man yra/bus labai artima vaiko auginime... Irgi yra jau dabar toks pojūtis, kad gi mes taip sunkiai jo susila…
Man dar net pastoti nepavyko, o aš viso šito jau bijau 🤭🙈😅
StebuklingaŽaluma parašė:
Ach, tai irgi sąnarių liga, tik kitokios kilmės ir gal skirtingai pasireiškianti... Jetus, kaip mes moterys, vargstam ir ant kiek tie visi moteriški reikalai ir gim…
Pirmas gimė 35m. Antras jau būtų 39m. Tai viena mūsų snaigė praėjo pgta, kiti ir netirti. Bet viskas, naikinsim. Tikrai neužteks nei jėgų, nei finansų nei dar ko. Pavyks-būsiu labai laiminga, jei ne-turim sūnelį. Antra manau geriausia (jei esi vyresnė) kol neišridai iš sauskelnių, kol neišleidai į darželį ir laisvės nepajutai. Supraskit teisingai-vaikas visas gyvenimas, bet su amžium vis sunkiau, bent man, dar prieš metus pvz nemiga neatrodė tokia baisi kaip dabar pagalvoju 
tikriausiai tokios mintys nes vienas jau yra, o sveikata mano prastėja. Tačiau!!!!! Taip!!!! Mes ir važiuosim bandyt dar vieno, nes nieko be mūsų sūnus neturi. Mes su vyru vientuečiai, mamos mano jau nėra, vyro mama ir ligonis. Realiai tik mes. Už tai nenorim, kad būtų vienas. Nes patys žinom ką tai reiškia. O juo labiau, kad nereikia jau nuo 0 pradėt. Yra snaigučių. Kitaip tikrai nebesiryžčiau
Meshka parašė:
Koks jusu amzius ir AMH?
Gal tai perimenopauzes pozymiai? Daugelis jusu paminetu simotomu panasus i perimen…
Dabar 38. Senai amh nesityriau, tik prieš ivf tai buvo labai geras. Bet taip, tikrai gali būt premenopauzė... o kaip sau padėt? Nes sakiau jei nepavyks dėsiuos spirale ar ką... nebegaliu. Mmm sutrumpėja kartais, skauda per ov, jautri krūtinė per pms ir t.t. Niekada nieko panašaus nebuvo
StebuklingaŽaluma parašė:
Tai ką parašėte pirmoje pastraipoje posto, jaučiu, kad man yra/bus labai artima vaiko auginime... Irgi yra jau dabar toks pojūtis, kad gi mes taip sunkiai jo susila…
Gal skambės žiauriai, bet bent atvirai.... Visą nėštumą bijojau prie vaiko prisirišti... o jei neteksiu? Juk visą laiką kraujavau, lovoj tik ir t.t. Kažkiek kvėpuot pradėjau nuo 22sav. Skaičiuodavau kiek % tikimybė išgyventi ir taip kiekviena diena... kiekviena.... Bet baimė valdė (prieš pora metų buvau palaidojus mamaz tai tas netekties skausmas žudė dar labiau) Nepavyko epidūras, prireikė cp, pilna narkozė. Atneša vaika o aš... nesuprantu iš kur jis ir kaip čia atsirado.... kol susivokiau po visko, po vaistų ir t.t. Tada prasidėjo baimės dėl raidos... sekiau dienom ar visks ok, ar verčias, ar žiūri ar reagioja... o jis tikginukas, niekur neskubėjo, nors viska ir laiku. Kiek nervų.... ir tada susirgo korona 8mėn. Labai sunkiai... tiek nusilpo, kad kraujas buvo siaubingas net po poros mėn. Pas hematologus, nes vos ne vėžio diagnozės, noras imti kaulų čiulpų mėginį. Atsidūriau ties beprotystės riba... bet niekas nepasitvirtino, atsistatė vaikas. Ir atsimenu kai gavus paskutinius tyrimus po gerų keliu savaičiu paskambino hematologė, aiškina man viska o aš vėl: ar jam viskas ok? Ar gyvens? O ji-mamytr, taip, jau ne karta sakiau, guvens tas jūsų vaikelis! Va tada! Tada aš po tų žodžiu, kai vaikui kažkur 9mėn jau buvo aš paskutini kartą tą baime išblioviau ir galiausiai peadėjau suprasti, kad aš mama, kad mano sūnus, kad tai tikrai pavyko ir įvyko.... tai realiai man prireikė viso nėštumo ir beveik metų, kad pradėčiau džiaugtis vaiku visu 100%. O ne gyvenčiau baimėmis kurias turėjau iki ivf, nėštumo ir po gimdymo metu.
Deina9 parašė:
Dabar 38. Senai amh nesityriau, tik prieš ivf tai buvo labai geras. Bet taip, tikrai gali būt premenopauzė... o kaip sau padėt? Nes sakiau jei nepavyks dėsiuos spir…
Is pagrindiniu priemoniu yra izoflavonai, dazniausiai buna soju izoflavonai, raudonuju dobilu ir pan., as geriu pastoviai. Kazkiek gal padeda, ypac jaunesniame amziuje, kai tik pradzia perimenopauzes. Del skausmingu mm man ginekologas siule detis spyrale, bet nenoriu.... nsudoju ale naturalu prigesterono krema antroj ciklo pusej (parsisiunciau is iherb), paklausiau ginekologo nuomones apie ji, tai juokesi, sake placebo. Nezinau, gal ir placebo, bet man jo nenaudojant pradedavo pilva mausti jau savaite iki mm, o dabar gal tik 1-2d iki mm, arba net visai nemaudzia, tiesiog mm prasideda.
Na o is rimtesniu priemoniu, kurios tikrai padeda, tai pakaitine hormonu terapija, su bioidentiskaia hormonais arba sibtetiniais, bet kad ja gauti, reikia matyt visai prastai jaustis, nes neraso ginekologai, kol dar mm yra ir menopauze neprasidejus, ir apskritai vengia skirti del ale galimu riziku. Kai tuo tarpu pati menopauze sukelia daugiau ligu, nei PHT.
 |
5 m. 11 mėn. |
Sveiki! Aš nesu naujokė, bet vis užklystu paklausti patarimo. Vakar daug paskaitinėjau šį forumą, bet truputį mane išgąsdino protokolai ivfRygoje 🤔 mintys vis sukasi... o jeigu aš pasidarau paoildomus tyrimus ivfRygoje (gimdos biopsija, unk, tipas), AFS ir genetinius... tada vu visais keliauju pas Karpenko, ji sudėlios kažkokį planą ir tada trečią IVF darau pas Žurman vistiek?
Pas mus taip yra, kad iš 7-12 kiaušialąsčių gaunasi tik 3BB, 3CC keli vienetai.. tai reziume prasta kokybė, bet po antro IVF jau buvo biocheminis, tai davė man vilties, kad vistiek kažkas įmanoma 🙏
Kaip manot su tokiu planu?
Ir pas mane feritinas nuolat 20-30 tik, spėju irgi nieko gero?
Deina9 parašė:
Gal skambės žiauriai, bet bent atvirai.... Visą nėštumą bijojau prie vaiko prisirišti... o jei neteksiu? Juk visą laiką kraujavau, lovoj tik ir t.t. Kažkiek kvėpuot…
O Dieve 
Viskas, ką rašote, taip pažįstama... Pati 3 metų bėgyje palaidojau abu tėvus... Ir matyt tas netekties jausmas taip apėmęs irgi buvo, kad lygiai taip pat stengiausi neprisirišti prie pilvuke gyvenančio leliuko. Aišku, kur dar visos praeityje nepavykusios pagalbinio apvaisinimo procedūros... Tos nesėkmės irgi neleido tikėti, kad mūsų šeimai galėjo pasisekti. Turėjau žiaurią baimę gimdyti, taip pat ir CP, abiem atvejais buvau įsitikinus, kad kažkas tragiško įvykti gali... Kadangi turėjau pakritusius trombocitus, maniau, kad galiu nukraujuoti, atsidurti tarp gyvybės ir mirties ir pan. Atrodė, kad, jei jau sėkmingai vaikelis ateis į šį pasaulį, tada VISKAS - nebėra ko bijoti. Bet, deja, dabar baimės, kad vaikui kas nenutiktų - neužspringtų, nesusirgtų kažkuo sunkiai ir pan. Viskas susiveda į vieną ir tą patį - baimę netekti 
Jaučiu, kad reikia su savimi dirbti kažkaip...
StebuklingaŽaluma parašė:
O Dieve
Tai man ir prasidėjo preklamsija, išvežė į gimdykla, būkle stabilizavo ir 33valandas skatino, niekaip, kol galiausiai cp. Man dalinai tikrai palėngvėjo kai gimė. Nes kai pilve-nzn ar tiktai viskas ok, nuo vizito iki vizito. Kai bimė tai bent galėjau tikrint bet kada ar kvėpuoja 🫣 tiek buvo stogas nuvažavęs, o dar maitinimo bėdos.
Žiūrėkit, ar kartais neturit pogimdyvinės depresijos, man ji buvo vidurinė ir ilgai tęsėsi. Tad tikrai labai labai reikia dirbti su savimi. Nes tik tada pradėsi matyti motinystę, o ypač po tokios kelionės link to
StebuklingaŽaluma parašė:
Tai lygiai tas pats ir man. Visą nėštumą prakaitavau, vaikščiojau kaip kibiru vandenio perpilta, naktį irgi nubusdavau plaukdamaIr dabar muša prakaitas... Kas t…
Aš tai kažkaip nežiūriu į tai, kad vartoti vaistai būtinai turi kažkaip negrįžtamai pakenkti, manau, požiūris labai svarbu. Taip tuo metu organizmui buvo apkrova, bet juk kūnas tuo ir nuostabus, kad jis gali greitai pasveikti ir detoksikuotis. Manau, daug svarbiau sveikatai gyvenimo būdas, prisižiūrėjimas, mityba, negu galvoti, kad kažkoks tam tikrą sąlyginai trumpą laiką vartotas vaistų kursas negrįžtamai paveiks. Aš turėjau 7 IVF ir man net minčių nekyla, kad čia kažkaip jau negrįžtamai galėjo mano sveikatą paveikti. Aišku jei buvo jau kažkokių egzistuojačių sveikatos problemų - tai kita kalba, bet manau nusiteikimas irgi labai svarbu. Kam kišti sau į galvą tokias mintis 🙈 Geriau rūpintis savo kūnu ir viskas bus gerai. Pagrindinė mirtingumo priežastis lt (gal ir pasaulyje) yra širdies ir kraujagyslių ligos, kurios yra mitybos ir gyvenimo būdo sukeltos - tai manau geriau jau fokusuotis į tai ką galime įtakoti. Vėžiu visi gali susirgti, nepriklausomai nuo to ar buvo IVF, ar nebuvo, bet kam gyventi baimėje?
Gal kas esate prieš IVF persirgę Laimo liga?
Kol vėliau prisijungusios į šią temą jau pagimdžiuosios aš trukt iš vadžių vėl iš pradžių + Laimo liga Jokiais stebuklais jau netikiu, eisiu ir darysiu ivf tik, kad daryti be jokio tikėjimo...
Bijau googlint apie Laimo pasekmes siekiant pastoti, bet, ar yra tokių, kurios pusmečio begyje po diagnozuoto Laimo (jokių simptomų nėra apart dėmės įkandimo vietoje, paskirti antibiotikai 14 dienų) darėsi ivf?
5 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
9 testuotojų vertinimai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (2-oji klinikinė ligoninė)
Konsultacija forume: klauskite kineziterapeutės
Gimdymas Mažeikių ligoninėje
Pilvelio augimas: kada pradėjo matytis? :)
Siūloma sumažinti PVM moterų higienos priemonėms (+5)
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
Adenoidų operacija (+8)
Išmokos vaikui (vaiko pinigai) 2026 metais (+2)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutės (N)Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI)Nėštumo testo „vaiduokliai“PRISCA tyrimai (N)Siūloma sumažinti PVM moterų higienos priemonėms (N)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
