TV
Leila36 parašė:
Pas maniski irgi jokiu emociju. O man pasichologiskai labai sunku, nes visada maniau, kad turesiu daug vaiku, o dabar tuoj 40 ir nepavyke 2 paskutiniai fet, vel pra…
Mums jeigu ne porų terapija pas psichologę, skirtą klinikos su nevaisingumo tema dirbti, ir ne mano emocinės paramos grupės pas Romeną- galimai jau būtų buvę aukų arba skyrybos 🙈 nuoskaudų taip, kaip jūs sakot, prisikaupia daug, o hormonai daro savo, vyras nesupranta kas daros, nu ir pykčių daugiau nei taikių dienų 🥹🙈 kartais net pagalvoju, kad taip gerai niekada nesutarėm kaip dabar, bet ir jis kažkiek daugiau pasidomi, bent atsiminti stengiasi kai 10 kartą tą patį kartoji, nuveža, ne vienai tenka važiuot, jei jo ir nereikia, o anksčiau geriau pamiegos, važiuok viena (mes ne tam pačiam mieste kur gydėmės gyvenam), tai tos nuoskaudos prie nuoskaudos, ir pradeda atrodyti, kad jam viskas dzin 🙈 kai nepavyksta, nesupranta ko taip reaguoju, juk bandysim dar kartą. Nu taip, kai jam pačiam FET'ui absoliučiai nieko daryti nereikia, tai nelabai ir supranta ko čia liūdėt 🤷♀️ psichologinės pagalbos ir paramos tikrai ieškoti verta. Ir šis forumas dar padeda išsikalbėti, kažkiek prasiventiliuoti, ne tik informacijos gauti, nes mes vieną kitą geriausiai suprantam. O jei nėra su kuo pasikalbėti, su vyru irgi ne, tikrai ateina momentas kai tampa stipriai per daug sunku psichologiškai 🙈
Ne vienus metus mano vyrui ovuliacija buvo “evoliucija” 🤷♀️🙈😏😅 bet iš kitos pusės esu dėkinga jam ir džiaugiuosi, kad jis bent daro kas pasakyta ir viskas. Nes žinau porą, kur vyras uzprotestavęs pries IVF, tai viskas kas buvo pabandyta- porą IUI ir tai su tokiais bajeriais kaip vos ne paskutinę dieną pasakymas važiuojam, reiks spermą priduot, o ruošimasis paslapčia 😵💫
