2016.07.07 19:19 (prieš 9 m.)
Stebėjau visą temą nuo pat pradžių. Ir štai, ką noriu pasakyt - lenkiu galvą prieš moteris su sveiku požiūriu į vyro ir moters santykius šeimoje. Nuo tokių santykių, kokius čia aprašė Gražina, aš pati prieš 16 metų pabėgau tikrąja to žodžio prasme.. Nes vieną dieną man tikrai įgriso tas "saldumas", kai vyras tik įsikibęs į tavo sijoną nori gyvent... Aš tai vadinu liguista meile. Kai tavo partneris pradeda gyventi tavo gyvenimą - atleiskit, bet man nenormalu.
Su dabartiniu savo vyru kartu 15 metų. Pažįstami dar seniau. Vienas kitam esame geriausi draugai, lygiaverčiai partneriai. Geresnio vyro net nenorėčiau ir negalėčiau įsivaizduoti. Nes jis visada šalia, kai man sunku, nuoširdžiai džiaugiasi už mano sėkmę. Ir man tas stiprus emocinis ryšys yra daug svarbesnis, negu kad knygų skaitymas ar filmų žiūrėjimas kartu. Man svarbi jo nuomonė, kaip ir jam manoji, džiaugiuosi, kad jis turi SAVŲ pomėgių ir jis laimingas dėl to, nes jį palaikau, o neburbu ir nepriekaištauju, bei nepataikauju bandydama "pamėgti" tuos pačius dalykus, kurie man ne prie širdies, vien tam, kad tik praleisti laiką kartu. Turime užtektinai ir bendros veiklos, ir bendrų pomėgių. Visame kame turi būti balansas. Tarpusavio santykiai yra darbas, juos reikia kurti, puoselėti, "užsiauginti"... Ir tai daryti reikia abiems. Iškilus problemoms - išsikalbėti, išklausyti ir svarbiausia - girdėti vienam kitą. Nes visko būna. Ne visada šeimose tik drugeliai ir gėlytės.
Jeigu negalite pakeisti situacijos - keiskite požiūrį į ją. Ir viskas bus gerai.