Austinys parašė:
Maniškis pats stovėjo ten kur viskas matosi ir drąsino "matau galvytę, matau galvytę, stumk mažiuk, pasistenk!" Mes abu nejautrūs, aš jo hemorojų šiknaskylėj apžiūr…
Aha, pas mane labai panašiai buvo
nors dabar su antru vaiku atrodo ir viena susitvarkyčiau (čia pati save taip drąsinu)
labai pergyvenu ir dėl vyresnėlės, nes be mūsų nelabai yra leidus laiko, bet mano mama pažadėjo atvažiuoti su ja pabūt, o mano dukrai ji pati mylimiausia močiutė, tai duok dieve, kad viskas visiems tvarkoj būtų







