Mamanija4 parašė:
Labai daug nesitikėčiau, 😁 nes karantinas tikriausiai bus ir nuotolinio kažkiek bus,tada bus kaip reikiant chaosėlis. Todėl rugsėjo laukiu ir bijau.![]()
Neaišku kaip čia bus..
Mamanija4 parašė:
Labai daug nesitikėčiau, 😁 nes karantinas tikriausiai bus ir nuotolinio kažkiek bus,tada bus kaip reikiant chaosėlis. Todėl rugsėjo laukiu ir bijau.![]()
Neaišku kaip čia bus..
Livija parašė:
Mamoms bus ramybės per mokslo metus😁
Nelabai daug tos ramybes bus.Reikes momyklinukei padeti ir neaisku ar vel nebus nuotolinio.Ir del karantino neaisku,gal vel namie ir darzelinukes bus.Niekas neaisku.Na bent rugseji paeitu i darzeli ir tai dziaugsiuos
Labas mamos, seniai čia nerašiau. Trys berniukai mano nuostabūs ir nieko nekeisčiau, bet svajonėse aišku yra mergaitė, gal labiau pas vyrą, bet ir aš norėčiau aišku pajust ką reiškia turėt dukrytę.Nors esmė ne lytyje iš tikro...esam su vyru dbejonėse dėl dar vieno vaikelio...
Visos galimybės finansiškai yra, bet jei atvirai bijau...atrodo tik dabar berniukai "prakuto" jau galim truputį laisviau gyvent, dirbt...
Ir aišku ta nuostata "ką kiti pagalvos" jau atrodo 3 vaikai daug...
Esam jauni pakankamai man 31, vyrui 33.
Noriu mamų kurios turi ar planuoja ketvirtą leliuką patarimų... papsakokit kaip sekas tvarkytis su keturiom padaužom...ar sunku pvz gryžt į darbo rinką su tokiu "bagažu"...kaip pasiryžot klausyt širdies o ne proto, nes man atrodo, kad tiesiog sentimentai užplūsta kūdikiui gal būt reikėtų klausyt proto ir mest iš galvos tokias mintis... ačiū
Laimedelnuose parašė:
Labas mamos, seniai čia nerašiau. Trys berniukai mano nuostabūs ir nieko nekeisčiau, bet svajonėse aišku yra mergaitė, gal labiau pas vyrą, bet ir aš norėčiau aišku…
Jeigu tikslas yra tik mergaitė gal ketvirto ne taip ir reik, nes jei bus berniukas negi gailėsitės kad pasiryžot???
Mes su vyru dar tik pradėjus draugystę aptarėm kad norėsim 3-4vaikų (aišku kad visada vis pridėdavau kad 4tas bus jei finansai leis) bet paskui vis sakydavau 2×2 . Du dvejų metų skirtumu tada vėl 2 😁
Tai nors ir su nemažai persileidimų, norai išsipildė ir greit turėsim šeimos papildymą, kurio taip laukėm.
Nors lytis niekada pas mus šeimoj nebuvo kažkoks prioritetas, svarbu sveikas vaikas, bet šįkart pasaulis lengvai apsivers nes laukiam sesutės 🥰
Dėl finansų, tai su kiekvieno vaiko atėjimu, supuldavo didelės išlaidos planuotos ir nesuplanuotos, su pirmu turėjom persikraustyt, po antro gimimo gal 3dieną mašina užsilenkė ir teko greit ieškot naujos, su trečiu namą įsirenginėjom ir aišku reikėjo nemažai tam išlaidų.. va daba reik būtinai naujos mašinos, nes netilpsim tiesiog 😂 bet tuo pačiu su kiekvienu vaiku mūsų finansinė pagalvė ir galimybės ilguoju laikotarpiu padidėdėdavo... 😉 tai ateitis nusimato šviesi..
O šiaip tai tai taip auginant 3ar 4gal į privačias mokyklas neišleisi, į balį atostogų nenuskrisim dar tikrqi artimiausiu metu, bet šiaip pasiplanavus vaikai ir skaniai pavalgę, ir gražiai aprengti, ir stogas virš galvos, ir būreliqi, ir kelionės europoj/lietuvoj.. užtenka tikrai 😉 o be to nusimato kelių metų laikotarpy kad finansai dar labiau pagerės tad viskas tik į priekį ir į gėrį 😊
Pas mane 4, nuo beveik 3 iki 10m. Galiu pasakyti, kad jei su trim viskas buvo easy, tai 4 labai pasijautė. Jaučiasi jau tas emocinis nuovargis daug labiau, sudėtinga visiems išskirti asmeninio dėmesio ir panašiai.
Aišku, be galo mylim savo visas atžalas ir nė vienas jų nėra kaltas, kad mums sunkiau 🙂 Džiaugiuosi jais visais, juos myliu, argi gali būti kitaip? Bet jei planuosit, nusiteikit, kad labai lengva tikrai nebus, nemažai jau auginančių 4, manau pritartų 🙂
ŠurumBurum parašė:
Pas mane 4, nuo beveik 3 iki 10m. Galiu pasakyti, kad jei su trim viskas buvo easy, tai 4 labai pasijautė. Jaučiasi jau tas emocinis nuovargis daug labiau, sudėting…
Pas jus labai nedidelis skirtumas tarp vaikčių tai tikiu kad sunku labai, ir su trim sunku.. bet mūsiškiai jau pora vyresnių paaugintų, tai jie jau gana savarankiški, aišku paauglystės iššūkiai jau prasideda, bet maisto, priežiūros klausimai yra lengvesni, ir padeda su mažiuku kai reik
Na mano vyresnieji vaikai jau savarankiškesni, apsirengia, nusiprausia patys ir panašiai. Tai šiuo atveju nėra sunku. Bet jie vistiek yra atskiros asmenybės su savo poreikiais. Jiems reikia asmeninio dėmesio, pasikalbėti, pabūti su jais, kad atsivertų, kad ryšys stiprėtų. Pas mus namie judesys vyksta nuolat, o laiko išeiti į kavinukę, pasivaikščioti asmeniškai su kažkuriuo vaiku, oj kaip trūksta. O neįsivaizduojat, kaip vaiko akys švyti, kai vistik pavyksta tai 🙂 Sąžinė graužia, kad tokių akimirkų ne daug.
Apie buvimą su vyru dviese, neturint pagalbos iš šalies, galima tik pasvajoti. O auginti kelis vaikus paeiliui ir nerasti laiko tik dviems, yra super rimtas santykių išbandymas. Gerai, kad mano tėvai auksiniai, apsiima pažiūrėti visus vaikus bent kartą per mėnesį, tai galim pabūti tik vyru ir žmona 🙂 Nes namie, nesumeluosiu 7/24 viskas apie mūsų vaikučius ir buitį sukasi. Gulamės jau be pulso (kaip minėjau ne vien fizinis, bet labiau emocinis nuovargis) keliamės su vaikučiais. Tai jei trintis atsiranda su vyru, suprask, reik dviese pabūti. Tai tėvai mano, kad ir kitam mieste gyvena, padeda ❤️
Dar vienas aspektas, kiek realios pagalbos gaunama iš sutuoktinio. Pvz, mano vyras auksinis. Jis ir vakarienę, pusryčius pagamins be bumbėjimo, namus pasitvarkyti padės, išeis su vaikais visais keliom valandom, kad aš pasitvarkyčiau ar tiesiog pailsėčiau, mane išleis kai reikia ir tt. Tai parama mano jis begalinė. Vaikų norėjo ne tik žodžiais 🙂
Aš nerealiai lydausi dėl leliukų, mažų vaikų, man mano visi yra nuostabūs, bet jau nesiryžčiau gimdyti dar... Dėl įvairių priežasčių. Taip pat ir dėl jau esamų vaikų.
Beje, pas mus 3 mergaitės ir vienas berniukas. Tai patikėkit, matai, kaip jos visos ryšį kuria, o vyriukas nuošaly, yra nesmagu, net gaila. Atrodo, nu va, būtų dviese broliai, kaip jiems gerai būtų... Jaučiasi labai tas atotrūkis lyčių, interesų, kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Tai va, to “aukso viduriuko” gali ir nebūti.
Taigi, aš neatkalbinėju nuo šeimos pagausėjimo, tikrai ne. Visada, jei yra noras, bus ir galimybių. Bet reik realiai įsivertinti, nepiešti visko tik linksmom spalvom (aš kai neturėjau patirties, piešiau 🙈) nes bus visokių akimirkų ir iššūkių 🙂
Pritariu kad nėr lengva, pirmus du auginom užsieny be jokios pagalbos iš šalies..abu dirbdami skirtingose pamainose, kad tas kur nedirba vaikus peižiūrėtų.. ant vienos rankos pirštų buvo galima suskaičiuot kažkokius pasibuvimus tik dviese per keletą metų.. dabar ne per toliausiai yra močiutė, pas kitą močiutę dičkiai bent savaitę dvi atostogauja per atostogas.. bet pvz daba būna klausimas tik kur palikt mažių, nes dičkius laisvai paliekam vienus, jie ir valgyt pasidaro ir prisižiūri.. jei mūsų miestely koks spektakliukas ar renginukas apie valandos laiko tai ir mažuoju pasirūpina, nereik vežt pas močiutę papildomai.. aišku ilgesniam laikui tai jau suaugusiems paliekam mažių..
Vaikai skirtingi, skirtingi ir poreikiai, bet susitvarkom, ir stengiamės išsišnekėt, aišku dičkiai supranta kad mažiausio poreikiai kolkas pirmumą turi, bet kai tik tie poreikiai patenkinami iškart skiriamas dėmesys jų reikalams ar tai pokalbis ar tiesiog nori pabūt apsikabinus...
Vyras jei nedirba yra pilnai įsitraukęs į vaikų ir namų ruoša, tai dviese visus kalnus įveikt galima 😉
O šiaip tai esu sutikus daugiau moterų kurios gailisi nesusilauksios to antro ar trečio vaiko kai buvo laikas/noras, nei kad gailisi turinčios daugiau vaikų... bet vėl svarbiausia kad vyras ir žmona sutartų dėl vaikų, o ne aplinkiniai, nes mama ir tėtis ir bus pagrindiniai ir svarbiausi tų vaikų augintojai..
Ps kai jau labai perdegu emociškai ar fiziškai pasiemu nakvynę kokiam spa, pailsiu, atsigaunu ir vėl grįžtu pilna jėgų, o vyras pilnai susitvarko ir ramiai išleidžia..
Aišku kai bus mažylė pirmus metus turbūt nepavyks vienai pabėgt, bet kai jau nebus priklausoma nuo mano maitinimų vėl kas nuo karto bus galima pabėgt.. tiesa tokie trumpi pabėgimai būna ir tik su vyru taip pat...
5 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai
16 testuotojų vertinimai