sveikos, turiu tokia problema, kad nebezinau kaip ir spresti ir pikta, ir gaila.Situacija tokia, kad mano busimo vyro seimoje yra brolis, turintis nuo gimimo visiska negalia.Viskas gerai kol uosviai neuzgerai, o kai uzgeria tai zinoma negali net pamaitinti, apie visa kita nekalbu.Tada mes vazinejam del broliuko ji bent karta per diena pamaitinti, pagirdyti.Atsibosta, nes turim savo seima, darbus ir dar kasdien lekti pas juos.Man labai gaila to brolio, jis visiskai priklausomas nuo artimuju.Noretusi nevaziuoti, nes galiausiai uosviai dar ir akis drasko, kad "jusu niekas nepraso atvaziuoti", bet atvaziuojam nes zinom kad kai jie geria jiems visiskai vienodai ar ju sunus valge, ar pampersas pakeistas.Galvoju gal reiktu i tarnybas, kad atimtu ta vaika, bet ir gaila,palikti institucijoje.Ka jus manote? Kaip man elgtis? Savo busima vyra palaikau, stengiuosi padeti pasirupinti broliu, nes vienas jis ir nepamaitintu, bet matau kaip jis pergyvena ir kaip jauciasi bejegis.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







