Mimimi1 parašė:
Sveikos, būsimos ir esamos mamytės... bandysiu kuo trumpiau aprašyti savo situaciją, nes baigiu išprotėti, naktimis nebeužmiegu nuo minčių... niekaip neateina suvok…
Man atrodo, kad jūsų draugas pabėgo ir atšalo, nes jam kilo panika. Kai kyla panika, jokiu būdu nereikia lyst vyrui į akis ir aiškintis santykiu ar kas nėra gerai, jiems reikia to laiko būti vienam, atskirai, kol užprocesuos visus dalykus savyje. Dauguma taip ir išsiskiria, nes moterys nesupranta, kad vyrai nori pabūti vieni. Jūsų situacija man pažįstama, ne iš aborto pusės, o iš to kada vyras reikalauja, prižada, moteris viską meta, aukojasi ir tada vos kas, vyras netęsi duoto žodžio. Aš pati pasimokiau ir iš asmenininės patirties galiu pasakyti, kad vyrai moterų, kurios viską meta dėl jo ir aukojasi, neturi jokios pagarbos ir greitai pradeda lipti ant galvos ir elgtis kaip nori. Ir priimti vyro ti dėl to, kad žada nevertėtų. Pirma turi pradėti viską nuo nulio, rodyti dėmesį ir elgesiu demonstruoti, kad pasikeitė. Tikėti pažadais ir grįžti pas vyrą yra blogiausia kas gali nutikti. Iš pradžių geras, o po to vėl viskas iš naujo, nes žino, kad savo pasiekė ir tave jau turi. Be to reikalavimai ir visokios pretenzijos mesti darbą rodo, kad žmogus nori kontroliuoti, yra nepasitikintis savimi. Aš pati supratau iš savo asmeninės patirties, kad tokia meilė uždusina, o tinkamas žmogus tik padeda atsiskleisti tau kaip asmenybei ir siekti kažko gyvenime, todėl moterys, visada kreipkit dėmesį į raudonas vėliavėles, o va dėl psichologinių dalykų ir vyriško ir moteriško mąstymo man labai patinka Greta Beresaite video youtube anglu kalba.
Aš asmeniškai nesidariau aborto nei su vienu iš 3 vaikų, nors mąstymo buvo, nes mačiau, kad ne mano žmogus, bet o tačiau.. Abortas tinka toms, kurios turi labai šaltus nervus ir šaltą sąžinę, arba su sveikata problemų. Aš asmeniškai žinau, jog save užgriaužčiau dėl aborto, todėl to ir vengiau. Vaikai neša didesnę atsakomybę, daugiau rūpesčių, bet jie teikia ir džiaugsmą.
Mamos jūs savo neprivalote išlaikyti. Nesvarbu ar ji turi invalidumą, ar depresiją, ar nenorą. Ji suaugusi moteris, kuri yra atsakinga už savo gyvenimą, nebent jau yra totali senatvė ar didelis invalidumas. Jei apmokate butą tai kaip tik turite teisę ten prisiglausti. Iš vienos pusės galėtumėt pradėti eiti ką nors dirbti, o po to tiesiog išeiti į motinystės atostogas. Manau jūsų mama galėtų padėti su vaiko priežiūra pvz nuvesti į darželį ar pabūti su juo kol dirbate, jei turite išlaikyti, tai bent stenkite vienu šūviu nušauti du zuikius. Ranka ranką plauna. Be to Lietuvoje nėra akmens amžius, tikrai atsiras kokių organizacijų, o gal mamų, draugių kurios jums padės. Mano draugė viena man buvo tikras pavyzdys. Ją paliko nėščia, pasigimdė sūnų, sugebėjo viena pasibaigti studijas, susirasti darbą ir duoti savo sūnui visą ką gali geriausio. Sūnus auga tikras vyras ir labai mylintis mamą. Jūsų gyvenimas nesibaigia, tik prasideda. Reikės tik daugiau planuoti tike laiką, tiek finansus. Sėkmės jums
tik kad ir koks jis būtų, negrįžk pas tą vaikiną ;)
Vaikas
labai dziugu
