Pas mus buvo atvirkštinė situacija. Gyvenom sau ramiai ir gražiai kokius 6 metus, kai vyras pradėjo užsiminti, kad nori vestuvių. Aš tos idėjos nelabai palaikiau, nes tikrai nuoširdžiai nesuprantu kam jų reikia. Tikriausiai tada dar nebuvo labai didelio noro, tad tas klausimas kažkaip praslydo. Tiesa, vėliau, per kitus porą metų, vėl kalbėjom kelis kartus apie tai. Na, ir vieną dieną tiesiai šviesiai pasakė, kad nori vestuvių, išdėstė kodėl jis jų nori ir kodėl jam tai svarbu. Na ir teko rasti kažkokį kompromisą. Taigi, jau 4 metai kaip esam susituokę - vyras gavo santuoką, ką aš gavau nutilėsiu
Bet kokiu atveju, jei netenkina esama santykių situacija, kalbėkitės ko ir kodėl norit, tikitės ir pan. Bet žinoma, be jokių šantažų, reikalavimų, grasinimų ir panašių dalykų.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







