Sveikos,
Rašau ne iš smalsumo. Rašau iš nerimo. Po dauybės praverkų naktų, pokalbių ir bandymų, rodos, teks skiris su mylimu, bet nemylinčiu vyru. Man šeima yra vertybė, vaikams reikia abiejų tėvų ir iki dabar neįsivaizduoju kitaip. Labai noriu iširsi patiris ir paarimus. Kaip jūsų vaikai išgyveno skyrybas? Kaip reguoja į askirai gyvenanį tėtį? Kokios psichologinės pasekmės jaučiasi? O gal nieko nesijaučia? Labai bijau, kad dukra nemaydama abiejų tėvų karu ir neišsiugdys tos meilės šeimai. Arba tturės baimių ir pan. Dėkoju visoms iš ankso už be kokį pasidalinimą.
Finansiškai esu stipri, pajėgi ir namus, ir vaiką išlaikyti. Dukrai du metai su trupučiu. Nuo rudens eis į darželį. Pagalbos iš šalies neuriu, palaikymo irgi. Labai detalizuoti skyrybų priežasčių nenoriu, nes tai nieko nekeičia. Procesas nepradėtas. Kol kas.








