Mano mažiukui 3 mėn, ir jis šypsosi visiems išskyrus man. Tėčiui išvis ištisai šypsosi, krykštauja, vaikas visai kitoks. Su manim visada rimtas, kad išpešt šypseną reikia labai pasistengti. Nesuprantu, džiaugiuosi dėl tokio ryšio su tėčiu bet iš kitos pusės liūdna kodėl su manimi taip nėra, lenda visokios mintys ką darau ne taip, nors be galo myliu, čiučiuoju bučiuoju, nerėkiu, žaidžiu daug. Sakyčiau pasiilgsta tėčio, bet atostogavo beveik mėnesį, visada namie visi, ir mane tarsi ignoruoja vaikas. Po gimdymo mėnesį laiko lb sunkiai gijau, pagrinde tėtis tik vaiku rūpinosi aš tik maitinau nes buvo lb bloga sveikata, gal dėl to? Taip pat gimus kūdikiui nebuvo uždėta ant krūtinės iškart gal irgi tai sumažino ryšį, nors iki šiol maitinu krūtimi.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







