Mielos mamytės, kurios ruošiatės pirmojo vaikelio gimimui,
patirtis laukiantis pirmojo vaikelio yra labai jaudinanti ir nauja, todėl noriu su jumis dalintis šiomis autentiškomis nuotaikos, išgirsti jūsų jausmus
Neatsitiktinai prisireikė šios temos - bent jau man norisi naujumo jausmą išgyventi su viltimis, kad tai, kuo tikiu, išsipildys. Gal kitos pavadins rožiniu požiūriu, bet tikiu, kad pozityvus požiūris yra didelė dovana būsimam kūdikiui (net jei vėliau ir bus sunkių dienų, nemanau, kad reikia iš anksto dėl jų rūpintis).
Būtent to pasigendu... pažįstamos esamos mamytės dažnai guodžiasi, dalinasi tuo, kas sunkiausia, baisiausia, neretai per tuos rūpesčius nebepavyksta į vaiko auginimą pažiūrėti iš šalies ir suvokiant, jog tai unikali, stebuklinga patirtis. Semiuosi pozityvo iš filmų, knygų, nes realybės surogato ir taip visur apstu (žinių apie ligas, komplikacijas, sunkumus rasti labai lengva). Tačiau kur ieškoti įivėpimo šaltinio, kad gali būti ir labai gerai?
Nebesinori, kad užsiminus apie natūralų maitinimą būtų užbėgama už akių su posakiu "pasiseks, jei turėsi pieno, o jei neturėsi, kaip ir dauguma, maitinsi mišinuku", arba "pamiršk asmeninį gyvenimą", "artimiausios atostogos - po 5 metų" ir pan. :-D
Aš ieškau tų idealų, iš kurių semtis aukštesnių tikslų, į kuriuos einant, būtų mažiau pastebimi kasdieniai rūpesčiai.
Taigi, gal pavyks šią temą padaryti šiokia tokia oaze svajonėms ir gražioms idėjoms brandinti?
Daug linkėjimų







