Man 29 metai. Su vyru jau kartu daugiau nei 7 metus. Susituokėme praėjusių metų rugsėjį. Sėkmingai dirbau ir jau planavome vaikus, tačiau praėjusių metų gruodį gavau pasiūlymą pereiti į geriau apmoką darbą. Siaubingai dvejojau, nes supratau, kad tai atitolins motinystę. Amžius jau toks, kad aplink visos laukiasi, arba jau turi vaikų. Griebia už širdies.. Tačiau sutikau su darbo pasiūlymu ir sąlyga, kad bent 1-2 metus dar neturėsiu vaikų. Kolektyvas - vien moterys... Noriu per šį ciklą pastoti, tiesiog jau nebegaliu, koks stiprus motinystės jausmas. Vyras dėl to tikrai neprieštarautų, šeima ir aplinka labai laukia, kol mums gims naujagimis.
Tačiau gyvenu baimėje, kad tapsiu nepatikima darbuotoja. Gyvenu ne pačiame didžiausiame mieste, kad lengvai rasčiau kitą darbą. Tiesiog bijau reakcijos darbdavių ir tai, kad reiks 7 mėnesius jaustis nepatogiai. Galbūt aš pernelyg dramatizuoju, tačiau nuo to laiko, kai įsidarbinau (jau 4 mėnuo kaip dirbu naujame darbe), svajoju apie vaiką.
Vyras dirba pamaininį darbą, grafikas tragiškas, tad iki šiol turbūt ir nepavyko pastoti, skaičiuoju dienas, kai susitiksim savaitgalio vakarais ir turėsim gerą laiką ;)
Gal kuri turi panašios patirties? Kaip išsisukote? Ką mąstėte ir galvojote, kaip apie tai pranešėte darbdaviui?







