Shine_ parašė:
Puikiai jus suprantu. Suprantu jusu liudesį,skausmą,mintis neduodančias ramybės ir begalę neatsakytų KODĖL? Svarbiausia neprarasti vilties. Man pirmi du mėnesiai bu…
O, sveikinu Jus, džiaugiuosi, kad po tokių kančių neužilgo išauš diena kai apkabinsite ir pabūčiuosite savo stebūkliuką. Mes irgi ilgai nelauksim, nes labai norim... liko iškentėt dabar, kai po truputi vyksta pats persileidimas ir po to kai jis įvyks teks susitaikyti su įvykusia situacija... Niekada negalvojau, kad taip gali įvykti man.. esam visiškai sveiki, giminėj irgi nėra kažkokių lėtinių ligų buve ar persileidimu.. bet teko susidurti su kitokiu patyrimu...
Bet lengviau žinant, kad aš ne viena tokia ir dauguma po sunkių išgyvenimų patiria džiaugsmą sūpuojant savo stebūkliuką








