Persileidimo simptomai

Savaiminio persileidimo rizika yra didžiausia pirmojo trimestro metu: juo baigiasi apie 15 procentų visų žinomų nėštumų. Skaityti visą straipsnį
Komentuoti
  1. 2019.04.08 21:49 (prieš 3 mėn.)

    Shine_ parašė:
    Puikiai jus suprantu. Suprantu jusu liudesį,skausmą,mintis neduodančias ramybės ir begalę neatsakytų KODĖL? Svarbiausia neprarasti vilties. Man pirmi du mėnesiai bu…

    O, sveikinu Jus, džiaugiuosi, kad po tokių kančių neužilgo išauš diena kai apkabinsite ir pabūčiuosite savo stebūkliuką. Mes irgi ilgai nelauksim, nes labai norim... liko iškentėt dabar, kai po truputi vyksta pats persileidimas ir po to kai jis įvyks teks susitaikyti su įvykusia situacija... Niekada negalvojau, kad taip gali įvykti man.. esam visiškai sveiki, giminėj irgi nėra kažkokių lėtinių ligų buve ar persileidimu.. bet teko susidurti su kitokiu patyrimu...
    Bet lengviau žinant, kad aš ne viena tokia ir dauguma po sunkių išgyvenimų patiria džiaugsmą sūpuojant savo stebūkliuką

  2. 2019.04.08 22:04 (prieš 3 mėn.)

    Britė parašė:
    O, sveikinu Jus, džiaugiuosi, kad po tokių kančių neužilgo išauš diena kai apkabinsite ir pabūčiuosite savo stebūkliuką. Mes irgi ilgai nelauksim, nes labai norim..…

    Taip,mes irgi buvome nusivylę,kodėl būtent mus taip gyvenimas skriaudžia. Juk niekam blogo nesame padare. Bet gyvenimas žiaurus ne mums vieniems,daug pasaulyje tokių ir dar baisesnių netekčių. Labiausiai širdį skauda kai tokios nelaimės nutinka tvarkingoms šeimoms kurios stipriai laukia mažylių
    Paguodos visuomet rasite šiame forume,bet tvirčiausią ranką išties žmogus kuris visuomet būna šalia. Sėkmės Jums,tikiu jog greit paliksit praeity už nugaros,pamiršit kas buvo ir džiaugsitės supuodami nuostabų ir sveiką vaikelį

    1
  3. 2019.04.08 22:31 (prieš 3 mėn.)

    Shine_ parašė:
    Taip,mes irgi buvome nusivylę,kodėl būtent mus taip gyvenimas skriaudžia. Juk niekam blogo nesame padare. Bet gyvenimas žiaurus ne mums vieniems,daug pasaulyje toki…

    Jūsų žodžiai taiklūs, dar kaip tik šiandien vyrui sakiau„aukoju visokiems gyvūnams nelaimeliams, vaikučiams sergantiems, bet už tai aš gaunu tokį skausmą”, tai vyras ir pasakė, palauk, ateis su kaupu
    Ačiū jums už palaikymą, esate nuostabi moteris <3
    Visoms patyrusioms tokius išgyvenimus linkiu dvigubos sėkmės avansu <3

    3
  4. 2019.04.15 23:02 (prieš 3 mėn.)

    Sveikos, nezinau kodel rasau cia, gal noriu palaikymo, gal uzuojautos, o gal tiesiog issikalbeti. Pries dvi savaites, pradejau staigiai kraujuoti, nuvykus pas daktare, po apziuros pasake, kad viskas, ivyko naturalus persileidimas. Labai laukiau to kudikelio ir labai dziaugiausi, kai suzinojau, kad laukiuosi. Niekada netikejau, kad man taip gali nutikti, kad galiu persileisti, esu sveika, pirmas nestumas buvo be priekaistu... baisiausios akimirkos buvo tada, kai viskas valesi, tie kraujo kresuliai, su tokiais gniutulais gleviu.. kiekviena karta verkdavau, jausmas, kad nuleidziu savo kudiki i tualeta.. pirma savaite nuolat verkiau, nevalgiau, vyras guode, uzjaute, bet jis niekada nesupras to jausmo. Jauciuosi tokia tuscia, nebejauciu jokio gyvenimo dziaugsmo. Pykstu ant viso pasaulio, uz ka man taip... nebezinau ka daryti, nebezinau kaip susitaikyti su netektim, atrodo turetu su kieviena diena darytis lengviau, o man atvirksciai, darosi vis blogiau, nebenoriu net is lovos keltis... bukit geros, pasakykit, kaip jus iveikete tai? Nes as jau nieko nebenoriu, labai labai skaudu..

  5. 2019.04.16 17:43 (prieš 3 mėn.)

    Monikaarmonika parašė:
    Sveikos, nezinau kodel rasau cia, gal noriu palaikymo, gal uzuojautos, o gal tiesiog issikalbeti. Pries dvi savaites, pradejau staigiai kraujuoti, nuvykus pas dakta…

    Sveika 🙂 Labai gaila ir liūdna skaityti tokias žinutes kaip jūsu, bet pati susidūriau su tokia pat istorija.. Turėjau persileidima 7 sav., tai buvo pirmas nėštumas, labai lauktas ir planuotas, bet kai taip nutiko, pradėjau save kaltinti dėl visko, kad kažka blogai padariau kad taip nutiko.. ieškojau priežasčiu kodėl taip nutiko skaitydama forumus, skaitydama vis verkiau, jaučiau tokia tuštuma.. Ypač buvo sunku nes gyvename ne LT ir šeima nebuvo šalia, viska išgyvenome dviese. Bet grižus į Lietuva pakalbėjau su keliom draugėm ir supratau, kad aš ne viena tokia, aplink daug tokiu istoriju, kad ir kaip žiauriai tai skamba.. Man padėjo išsikalbėjimas su artimom draugėm, bet ne su vyru.. Vyrai, jie visiškai kitaip viska supranta ir mato, todėl negali musu suprasti ištikruju.. Ir žinoma tik laikas padeda viska pamiršti. Stiprybės

  6. 9 m. 10 mėn.
    16 m. 8 mėn.

    2019.04.17 21:11 (prieš 3 mėn.)

    Monikaarmonika parašė:
    Sveikos, nezinau kodel rasau cia, gal noriu palaikymo, gal uzuojautos, o gal tiesiog issikalbeti. Pries dvi savaites, pradejau staigiai kraujuoti, nuvykus pas dakta…

    Labai užjaučiu❤😢.... ir labai gerai Jus suprantu😶...
    Buvo ir man taip nutikę,du kartus 😢😢 ....
    Tikiu ,kad sunku dabar,labau sunku,bet turite tai išgyventi,išverki,išjausti.....
    Ir tik nenuleiskite rankų,nenusivilkit,kūdikelis tikrai sugrįž,tikėkit tuo. Nekaltinkit saves, čia ne Jūsų kaltė,dėja tikrai labai daug tokių pavyzdžių aplinkui. Kol man taip neatsitiko,nesu girdėjusi apie tai,kad kažkam iš artimųjų,pažįstamų,draugų taip atsitiktų. Bet kai pradėjom kalbėt apie tai su draugėm,daug ką sužinojau,visi išgyvena tai savyje,niekam perdaug nesakiusios😢 Nors reikėtų išsikalbėti, Jus turite išsakyti savo skausmą,išverkti,išrėkti..... Laikykites! Apkabinu Jus❤

    P.S po pirmo persileidimo ,morališkai ilgai negalėjau atsigauti . Po trijų metų nutarėm su vyru pabandyti vėl,bet,dėja ir tas kartas buvo nesekmingas-vėl persileidimas 😢Bet nenuleidom rankų, ir sulaukus pirmu mm,bandėm vėl - dabar 16 nėštumo savaitė mum ❤

  7. Neegzistuojantis vartotojas
    2019.04.17 21:15 (prieš 3 mėn.)

    Man taip pat buvo, 6-7 sav. persileidau. Galiu tik pasakyt kaip save paguodziau, pastojau uz 4 menesiu mazdaug. Tiesiog itikinau save,kad tas pats vaikelis pas mane grizo ir tiek. Tikrai padejo.

  8. 2019.04.18 08:47 (prieš 3 mėn.)

    Britė parašė:
    Jūsų žodžiai taiklūs, dar kaip tik šiandien vyrui sakiau„aukoju visokiems gyvūnams nelaimeliams, vaikučiams sergantiems, bet už tai aš gaunu tokį skausmą”, tai vyra…

    Didziausios sekmes! Svarbu kad nenuleidziate ranku...ateis diena kai verksit iki pasikukciojimo bet tai bus dziaugsmo asatos. Po 3 mano nesekmiu susilaukem dukrytes. Po 3m planavom broli. Ir vel.... Is antro karto susilaukem broliuko. Is kart po nelaimes praejus pirmom mm uzkibo. Net nesitikejom kad taip greit! Sekmes ir graziu svenciu!

    1
  9. 2019.04.18 21:03 (prieš 3 mėn.)

    Monikaarmonika parašė:
    Sveikos, nezinau kodel rasau cia, gal noriu palaikymo, gal uzuojautos, o gal tiesiog issikalbeti. Pries dvi savaites, pradejau staigiai kraujuoti, nuvykus pas dakta…

    Sveika, aš savaitė po persileidimo, sunku tai suvokti, vis dar kyla klausimų kodėl? Ką dariau ne taip? Ar aš sveika?
    Atsakymų dabar nėra, tiesiog tuščia viduje, tuščia mintyse. Bet nesikankinu, o stengiuosi susigyvent su tuo, visgi praradimas didelis, mums kaip buvusioms mamoms... bet nereikia kankintis ir graužt save, nes bus tik dar blogiau.
    Kelk nosį aukštyn, pasimėgauk kažkuo, skirk laiko sau - masažai, pašnekesiai ir išsiverkimas draugėms. O paskui marš vėl vaikutį daryti :))

    Mums vaikai ateis avansu, arba du iškart, arba vienas po kito :*

    Jei norite išsišnekėti, galite privačiai parašyti

  10. 2019.04.23 22:00 (prieš 3 mėn.)

    Laba diena merginos.
    Dėja, persileidau ir aš. Su vyrų jau kurį laiką planavime savo mažąjį stebuklą. Ir vieną dieną grįžus iš darbo nusprendžiau pasidaryti nėštumo testą nors iki mm buvo likusios 3 dienos. Ir va net atsisėdau pamačiusi 2 juostelės. Net netikėjau. Nuvažiavau į polikliniką pasidaryti kraujo tyrimą ir įsitikinti nes kažkaip nesitikėjo. Ir taip aš nėščia 3 savaitės. Pasakiau vyrui žinai. Ir drauge pradėjome laukti vizito pas gydytoją. Praėjus dar savaitei ryte nuėjusi į tualetą pastebėjau kraujo taškelius. Visa persigandusi sėdau į automobilį ir skubos tvarka pas gydytoją. Ir verdiktas. Savaiminis persileidimas..... Mažiukui buvo 4 savaitės+6 dienos. Tai buvo mano pirmas nėštumas. Ilgai lauktas, norėtas, išsvajotas. Pradėjau klausinėti kodėl, už ką man. Gydytoja pasakė kad galėjau persileisti ir nuo temperatūros nes visą nėštumą ji laikėsi virš 37.00 laipsnių. Ji rekomendavo bandyti dar kartą iš karto kai baigsis mm. Taip ir su vyrų padarėme. Šiuo metu pas mane yra vėl pakilusi kūno temperatūrą, o nėštumo testą darytis bijau. Bijau kad pamatysiu 2 juosteles, kad vėl persileisiu. Nebenoriu išgyventi vėl to skausmo, tos baimės. Ar palikusi temperatūra turi įtakos? Nes buvau pas pora specialistų ir jų visų nuomonė skirtinga.

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras