Ghostflower parašė:
As apskritai isvada pasidarius esu tokia, kad reikia klausyti saves. Aisq reikia ta moketi daryti ne visi moka;D
Jums taip atrodo, nes nepilnai suprantate kas tai yra mokslas. Tokį įspūdį (kaip aprašėte jūs) sudaro populiaroji žiniasklaida "mokslininkai atrado, kad tas ir anas", "gydytojas x teigia, kad tą aną", "mokslininkai klydo dėl to ir ano" ir pan. Ne iš žiniasklaidos reikia mokytis apie mokslą.
Išties - kas yra mokslinė publikacija - tai dar ne pagrįstas faktas. Pvz tiksliuosiuose moksluose tai yra paprasta - kažkas suskaičiuoja, suranda metodą, jis iškart patvirtinamas/atmetamas - nes eksperimentai - tėra skaičiavimai, jie labai lengvai įsirodo. Ten ir tų "mokslininkai klydo" - praktiškai nepasitaiko. Pasitaiko tik "raiškos" didinimo, tikslinimo - pvz manyta kad molekulės mažiausios dalelės, paskui - kad atomai, paskui kad elektronai, o paskui ir quarkai atsirado, o dabar išvis kalba, kad net ne dalelės, o vibracijos po viskuo (stygų teorija).
Tuo tarpu mikro-biologijoje, farmacijoje, socialiniuose moksluose ir pan - yra tiek daug kintamųjų ir rodiklių, kad prielaidos ir teorijos patvirtinimos tik po daugybės metų. Pradžioje vyksta tyrimai ir publikacijos, tada peržiūros, paskui tęstiniai tyrimai ir t.t. t.t. t.t. Tas procesas po daugelio metų kaikurias terorijas atmeta, kitas patvirtina - bet tai yra mokslinio metodo taikymas, viskas normalu. Farmacijoje nuolat prižiūrimi šalutiniai poveikiai, ir būna tiesiog pusiaukelėje atsiranda efektyvesnis, mažiau šalutinių turintis gydymas - tada ankstesnis preparatas "užmetamas".
Tai nereiškia, kad mokslininkai kažkokie tai susimaišę - kaip jie čia tokie durni, ir negali iškart būti teisūs. O deja - va taip ir negali, nes teisybė pareina iš ilgo proceso, o be to proceso jokios teisybės išvis nebus - grįšim į šamanų laikus ir dūminsim dvasioms bei aukosim avinėlius, kad išgytume.
Farmacijos pasiekimais abejoti yra kaip ir normalu - bet tą reikia daryti racionaliai. Žmonės apsiima visokių rizikų - pvz naujų, nelabai gerai ištirtų vėžio gydymų - nes tai jiems paskutinė viltis. Reikia suprasti, kurie preparatai yra gerai ištirti ir patvirtinti, o kurie dar pirmuosius metus rinkoje (klinikiniai tyrimai visko neatskleidžia, kad ir kaip norėtume - jų apimtys visada yra per mažos). Ir nereikia užsiimti mistika. Mokslininkai nebado pirštu aklai užsimerkę - gal pataikys. Jie tikslingai ir metodiškai eina link kiekvieno tikslo. Klysta - dėl to - kad kitaip progresas neįmanomas.
Vaikas
thats all. turiu tureti teise nuspresti pagal savo isitikinimus, sazine, ir siaip savo ir savo vaiko sveikata or smth like that.
