2014.11.12 15:53 (prieš 11 m.)
sveikos
as taippat taip gyvenu kaip ir cia dauguma mamyciu,pries planuojant dukryte vyras irgi dirbo uzsienyje tada UK gryzdavo kas 3men pavyko pastoti po antro atvaziavimo namo
nes buvo ilgiausiai namie kazkur apie tris sav,poto dar karta isvaziavo ir gryzo visam laikui ale
nes mano nestumas buvo sunkus daznai gulejau ligoninej,o dar sunelis buvo 5m gyvenam mieste kur neturim nei tevu salia nieko..tai va ir nusprende pasilinkt visam laikui LT tai va gime dukryte kai jai buvo 1,8m vyras vel sumaste vaziuot i uzsieni sy karta i norge,ir ka sunus i pirma klase mazoji dar nera didele nors ir savarankiska bet as visada ja visur imu kartu pas gyd i mokykla einam kasdien brolio parsivesti,jei reikia kazkur eiti su sunum imu ir ja,nes nera kur palikti,kartais tikrai pasijauciu kaip vienisa mama,vaikai mano kaip uodegeles visur su manim ir su manim,bet o kas belieka,pliusai tie kad vyro atlyginimas zymiai didesnis ir gryzta namo kas menesi,dbr va kaiptik namie rytoi vel isvyksta menesiui..minusai tie,kad vaikai baigia man isuzt smegenis kada gryz tetis,mano gimtadienis be vyro,rugsejo pirmoji buvo be tecio,jis nemate kaip jo sunus sedosi pirma karta i suola,adaptacija mokykloje nelengva viska as turiu pernest viena,dabar arteja abu viens po kito gimtadieniai jie taippat praeis be tecio,labai gaila kad taip yra,na bet ka daryt?? kaip nors pragyvensim,kartais uzpuola kazkokia nnuotaika kai nesinori nieko tik vilku kaukt kaip man vienai nelengva..bet tvardausi...dabar prisimenu ta laika kai vyras dirbo UK buvo vienas vaikas tai sugebedavau ir i darba eiti,keldavomes 6val ryto ejom i darza nes man 7val darbas prasidedavo,va taip ir gyvenom visa ziema,dabar pati nesuvokiu kaip as galejau taip suktis,na bet aisku vienas vaikas buvo maziau rupesciu buvo