Esu tokioje situacijoje, nežinau kaip neišprotėti...
Kai susipažinome su vyru, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir rodėsi viskas kaip pasakoje. Po kiek laiko, vyras pradėjo kalbėti apie praeitį, koks jis buvo ir pan. Aš tiesiog pasakiau, kad man neįdomu ir aš kalbėti nenoriu. Man tuo metu buvo 28 metai, vyrų praeityje buvo nemažai ir mažiausiai apie juos norėjau pasakoti. Taip ta tema ir liko, kol po kiek laiko vėl prasidėjo klsusimai, aš nebuvau nuoširdi, jam net pusės nepapasakojau, tuo metu atrodė jis išsigąs ir pabėgs. Po kiek laiko vėl prasidėjo klausimai, jis matyt nujautė, kad čia ne viskas. Aš jam vėl visko nesakiau. Tuomet jis prisijungė prie mano soc tinklų, pradėjo viską tikrinti, aš nebuvau iš tų kur kažką trina, žinutės buvo visos, kokių 10 metų senumo. Tada aišku prasidėjo, jis atrado daug daugiau nei žinojo, pradėjo nepasitikėti, pastoviai klausinėti. Jau buvo nepaliekantis mane,bet meilė buvo didesnė.
Visa tai įvyko likus mažiau nei dviems mėnesiams iki vestuvių.
Vyras nurimo, atrodė lyg ir susitaikė su tuo, susituokėme. Išskridom medaus mėnesio, jis pradėjo klausinėti kiekvienos smulkmenos, iki buvusių to daikto dydžio ir pan. Aš viską atsakinėjau, bet vėl pameluodama, tiesiog bijojau jo reakcijos į kai kuriuos klausimus.
Taip gyvenom, vis su nuotaikų bangavimais, nuo begalinės meilės iki beprotiškų klausimų ir praeities faktų tikrinimų.
Praėjo keletas mėnesių, atrodė viskas pamiršta, skridome atšvęsti pažinties metinių ir tuo metu pastojau. Visas nėštumas buvo gražus, daug meilės, rūpesčio ir praėjus porai mėnesių po gimdymo vėl prasidėjo tie patys klausimai ir tikrinimas. Dabar leliukui 3 mėnesiai ir praeitą savaitę po klausimų atakos, kai neprisiminiau kažkokio fakto, apie įvykį prieš kelis metus, jis pasakė, kad nebegali gyventi su manimi, nes aš pastoviai meluoju ir jis nebegali pasitikėti.
Dabar jis dar gyvena su mumis, su manimi nekalba, net nevalgo kartu, tik pakalbina leliuką. Sako susiras kur gyventi ir išsikraustys.
Kaip neišprotėti tokioje situacijoje, leliukas neramus, nes aš daug verkiu, stengiuosi valdytis, bet labai sunku. Naktimis negaliu miegoti. Pasikalbėti apie tai neturiu su kuo. Suprantu, kad tai yra mano kaltė ir nemanau, kad yra vilties kažką ištaisyti, o gal yra? Tiesiog nežinau kaip nepalūžti

- Straipsniai
- Vaiko sveikata
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko higiena
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Meningokoko B skiepai