O sakykit, moterėlės, čia man vienai nenormalu atrodo, kad anyta bando mama mano vaikui būt?
ta prasme save vadina močia
nu lyg ir juokom, bet pvz duodu pažaisti kol valgyt gaminu ar šiaip, ir ji ten šnekina šnekina kažką ir 'oj ta tavo močia visai netikus..' kažkaip iš pradžių pagalvojau, kad apie mane šneka, bet vėliau pratęsė, kad va, neišlaiko mažylės, rankos tirpsta.. tai apie save šnekėjo. Nu galvoju pajuokavo. Bet vėliau žiūriu, kad nevienintelis kartas toks.. kažkada neištvėrus pasakiau "močiutė. Nu kaip čia skamba. Ir vadins paagus močia. Ar išvis boba kokia būsit". Nu bandžiau juokom.. nelabai sureagavo.. ir kelintą kartą vis užsikerta vidury žodžio ir pasitaiso iš "nu va tavo mam.. čiutė tą ir aną"
taip atrodo, kad ir pati pastebi, kad kažkaip ne kaip skamba
šiandien irgi, grįžo iš sodo, atėjo, sako 'ar galiu paimt?' Rodau į mažylę, sakau 'žaidžia, rami, galit imt, nors geriau būtų, kad kai atsibos tai aplinką pakeisti tada.' Tai ji pasakė, kad neįdomu kai rami. Tai klausiu 'o kai verkia tipo įdomu?' Sako 'tai aišku!' Nors niekada nebūna verkianti pas ją, visada tiek aš tiek vyras paimam, nes su vyru esam kategoriškai nusprendę, kad jei vaikas verkia, ypač kūdikis, reikia kažko iš artimiausių žmonių - tėvų, o ne senelių, kaimynų ar dar ko. Taip jai ir pasakiau, kad pamirštų jog kada nors verkiantį vaiką laikys jei aš šalia būsiu, nes kūdikiui nėra nieko geriau nei mama. O ji sako 'o taigi aš.. tas pats.. beveik..' pasakiau, kad močiutė yra močiutė. Išėjo burbteldama, kad 'baik jau baik..'
paskui kai mažylei atsibodo ta pati vieta, pati nunešiau, kad prasiblaškytų. Padaviau, o dukrytė į mane žiūri, tai vyro tėtis sako 'nu ko ten žiūri, čia žiūrėk'
šiaip kai palieku jei tenka tai anyta ir pampersą pakeičia, ir užmigdo. Bet jei esu tai visada man atneša jei pridaro pampį pvz. Tai labai nesibrauna į mamos pareigas, bet tas kreipimąsis tai nesuprantu
aną dieną irgi važiavom visi į gamtą, rengiamės, atėjo anyta, klausia ar išeinam kažkur, sakau jo. Žiūri į dukrytę, sako 'o tai draugausim'. Sakau 'ne, kartu pasiemam'. Tai ji tokia nustebus akis išpūtė, sako 'tai man palikit'. Aiškinu, kad gražus oras, vaikui reikia gryno oro. Tai tokia visa pasimetus 'aj nu jo.. nu gal ir teisingai.. nu matai.. galvojau paliks tave, o jie išsitempia vargšę iš mam..mm..čiutės.'
nesuprantu, ar tik aš čia problemą įžvelgiu, ar jai čia koks instinkstas atgimė