Su draugu gyvename 3 metai kartu, vestuviu neplanuojame, taciau gyvenam kaip seima ir abu labai norim vaikelio. Beda yra ta, kad jis jau issiskyres ir turi dukra is pirmos santuokos. Santuoka buvo "is reikalo" ir, kaip suprantate, nenusisekusi. Po skyrybu jie nesutaria visai, ir jis labai retai mato savo dukra.
Savo vaikeli planuojam jau beveik metus, taciau iki siol nesekmingai. Jauciu, kad del to dar gali tekti padirbeti... Tiesa pasakius, po truputi imu bijoti ne vien to, ar pastosime (stengiuosi mastyti pozityviai), bet ir imu nerimauti del to kaip pasikeis musu seimos gyvenimas gimus vaikeliui.
Maniskio pirmoji santuoka issiro beveik is karto po ju dukros gimimo... Jai buvo sunku ir ji tiesiog isvyko gyventi pas mama. Tiesa pasakius, tik tiek tezinau, nes maniskis gana korektiskai ir santuriai nesivelia i ilgas diskusijas ir daug nepasakoja nei apie issiskyrimo priezastis, nei apie savo buvusios savybes. Meginau uzsiminti apie savo baimes, kad galbut man pritruks jo paramos ir pan., bet jis tiesiog jukdamasis liepia man nenusisneketi...
Zinau posaki, kad pirmas blynas prisviles, ir meginu save juo guosti, bet visgi... Kaip nugaleti ta nerima, kad galiu taip pat lengvai tapti jo ex nr 2?








