Sveika Greta ir kitos būsimos ir esamos mamytės.
kad laukiuosi sužinojau 6-7mėnesį. Dėl mėnesinių, tai galvojau, kad kažkas negerai, gal dingo visam laikui, visokios mintys šoko į galvą. Norėjau nueiti pas ginekologe, tačiau neprisiruošiau. Pasidariau testą Rugsėjį, ir pasirodė ryški juostelė, šiek tiek pasimečiau, nes esu tikrai jauna, 18metų,bet pranešus vaikelio tėčiui ir pamačius, kad jis džiaugiasi, po kelių valandų ir aš tapau laiminga. Laukėm tiek aš tiek draugas, tuo labiau ir mano ir jo artimieji. Kitą dieną tiesiai pas ginekologe, papasakojau visą istoriją, nesmerkė, kad ilgai delsiau, priešingai buvo supratinga ir maloni.. Turbūt maloniausias žmogus baltu chalatu kurį kada nors buvau sutikusi.... Taigi, tai buvo pirmasis pasimatymas su mažyle. Ginekologė sakė, kad lyties nemato, nes slapstosi, tačiau jaučiau visą laiką, kad tai bus mergaitė, sugalvojusi vardą, ją juo vadinau, kalbėjausi, glosčiau pilvuką sekdama pasakas, kiekvieną ryta pasisveikindavau, kiekvieną naktį palinkėdavau labos nakties.. Draugas ryte ir vakare tai darydavo, tik kitaip, savaip, bučiniu.
Nėštumas vystėsi puikiai, be komplikacijų, be trūkumų kraujyje, žodžiu, mergaitė gavo viską ko reikia. Augo pilvukyje labai gerai. Per visą nėštumą priaugau 25kg. Tačiau labai nesisieloju nei dėl svorio, nei dėl strijų, kurios nusėjo beveik visą pilvą, kojas... Spėsiu susitvarkyti figurą, o mergaitei reikia mani dėmesio, o ne mano kūno vaizdo.. Draugas taip pat supranta kūno pokyčius ir jam jie netrugdo.
Gimdymas truko neilgai, kaip pirmą kart gimdančiai, sakė labai greitai. Viskas vyko sklandžiai, be komplikacijų, be vaistų, pati ir gimdžiau, neprireikė cezario pjuvio. Dabar augam irgi gerai, pati maitinu ir tikiuosi bent iki metų dar išmaitinti.. Arba netgi ilgiau. :))