Trumpas apyvarpės pasaitėlis - gali būti įgimtas arba įgytas. Įgyto atveju, dažniausiai prasideda pasaitėlio randėjimas po uždegiminių procesų ar traumos. Tokiu atveju jis būna skausmingas, tempiasi, gali įplyšti ir kraujuoti lytinių santykių metu. Tikslinga pasaitėlį prailginti atliekant jo plastiką. Pasaitėlis perkerpamas ir keliomis siūlėmis susiuvamas taip, kad jis pailgėja ir nebekelia minėtų problemų. Po operacijos tą pačią dieną išleidžiama į namus.
Apipjaustymas (cirkumcizija) - apyvarpės šalinimo operacija. Pasaulyje ji dažniausiai atliekama tam tikras religijas išpažįstantiems asmenims - žydams ir musulmonams. Žydų berniukai apipjaustomi jau aštuntą dieną po gimimo, o musulmonai tai atlieka 5-7 metų berniukams. Apyvarpės šalinimo ritualais tiki daugelis Afrikos genčių. Niekas tvirtai nežino, iš kur ir kodėl atsirado religinis apipjaustymo ritualas. Manoma, kad tai būdavo daroma Vakarų Afrikoje net prieš 5000 metų. Vienos teorijos teigia, kad apipjaustymas buvo daromas dėl higienos, kitos tvirtina, kad taip buvo pažabojamos seksualinės aistros. Tačiau nė viena iš šių teorijų nėra pakankamai svari, nes neįrodyta, kad apipjaustymas veikia seksualinį potraukį ar pasitenkinimą. Be to, vyrams, turintiems apyvarpę, galimybė „pasigauti" infekciją nedidėja, jei ji tinkamai prausiama. Pasak konservatyviai nusiteikusių medikų, jei apipjaustymas būtų toks naudingas, tai Dievas leistų gimti jau apipjaustytiems berniukams.
Kai apipjaustyti būtina
Nepaisant religinių įsitikinimų ir mados, būna ir medicininių priežasčių, kai vyrą apipjaustyti būtina. Medikai apyvarpės apipjaustymą vadina cirkumcizija ir nurodo keletą priežasčių, kai šios operacijos reikia.
Dažniausiai cirkumciziją reikia atlikti tuomet, kai yra susiaurėjęs išorinis apyvarpės žiedas (arba anga). Pagrindinis šio susiaurėjimo požymis - apyvarpės negalima atsmaukti arba ji atsismaukia sunkiai, jaučiamas skausmas. Tai pavojinga būklė, nes lytinių santykių metu arba masturbuojantis susiaurėjusi apyvarpė gali atsismaukti, užstrigti už varpos galvutės ir ją suspausti. Tokiu atveju, jei laiku nebus suteikta pagalba, galvutė gali net gangrenuoti.
Kartais apyvarpė susiaurėja taip, kad pro ją negali pratekėti šlapimas. Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus vyrams, ypač sergantiems cukriniu diabetu. Be to, esant susiaurėjusiai apyvarpei neįmanoma normali asmens higiena. Po apyvarpe kaupiasi įvairūs nešvarumai, juose dauginasi bakterijos, kurios gali sukelti apyvarpės ar varpos galvutės gleivinės uždegimus. Maža to, uždegimai gali išplisti ir į šlapimo pūslę bei lytinius organus. Dažnai infekcinėmis ligomis užkrečiama ir seksualinė partnerė.
Rečiau apyvarpę apipjaustyti tenka dėl auglių ar dažnų apyvarpės odos uždegimų, kuriuos sukelia įvairios bakterijos ar grybeliai. Urologams kartais tenka apipjaustyti ir tuos, kurie po apyvarpe įsisiuva svetimkūnių (pvz., šratų) ar susileidžia kokių nors medžiagų.
TV
bet blogiau vis vien nuo to tikrai nebuvo!
