2020.02.26 00:01 (prieš 6 m.)
As siuo atveju buciau lojali vyrui, o ne anytai. Iskart jai buciau pasakius, kad as, priesingai nei jus, nuo vyro tokios paslapties nelaikysiu. Cia ne juokai tokios paslaptys. O ar tiesa tai ar ne tiesa tegul jie tryse aiskinasi.
Mano vyras uzmustu mane jeigu suzinotu, kad jo mama man toki dalyka pasake, o as tylejau ir jam nesakiau. Lygiai taip pat pasiusciau jeigu mano mama mano vyrui prasitartu toki dalyka, o jis man to nepasakytu.
Visu antra - anyta tikra durne jeigu ne savo sunui, o jums tokia paslapti uzkrauna ant peciu. Jos, jos vyru ir vaiku reikalas cia yra, o ne jusu. Taip buciau jai iskart pasakius. Cia ne zaidimas tokie dalykai, kad kazkam pasakiau, kazkam nedasakiau. Jums pasake tai tegul ir sunui pasako. Tiesa tai ar ne tiesa. Ne jusu problema. Kodel uzkrauna marciai tokia dilema ant galvos sakyt ar nesakyt. Nepasakysit, paskui suzinos po kazkiek metu ir jus liksit baisiai kalta, kad zinojot, o nepasaket.
As tai nesuprantu kaip vyrui butu galima nepasakyt. Ar tiesa cia ar netiesa neaisku. Bet as taip vyrui ir pasakyciau "zinai, tavo mama man pasake, kad jis nera tavo tevas. Tu sodinkis savo mama ir aiskinkites kas ten kaip yra pas jus".
Ne jusu cia paslaptis, kad turetumet pareiga ar atsakomybe ja saugoti ar sukti sau galva kaip pasielgti. Nusimete ant jusu anyta savo problema.
Mano vyras tai ziauriai supyktu tikrai jeigu taip kvailinamas butu metu metus, o as zinociau ir nesakyciau. Ir nesvarbu ar tai tiesa ar ne. Faktas, kad nepasakiau. Negaleciau gyvent taip. Tad siulau jums neprisiimti sitos atsakomybes kazkokia paslapti saugoti. Anytele prisidirbo tegul ji dbr ir aiskinasi savo sunui. Prie ko cia jus. Keista moteris. Nukentesit jeigu nepasakysit. Ir ne tiesiogiai del fakto (ar ne fakto), o del to, kad nepasaket ka anyta priciulbejo. Ne jums jos paslaptis saugoti. Tegul pati ir aiskinasi.