Komfortiškas gyvenimas ar savirealizacija?

1. 

   

   2016.02.21 20:37 (prieš 10 m.)

   Sveikos. Gyvenu uzsienyje, nedideliame miestelyje, kur visi visus pazista ir t.t. Kam patinka dideli miestai, supras Jauciu, kad negaliu prisitaikyti - kita kultura, nera jokiu normaliu renginiu, vienintele pramoga - nueiti pasedeti i kavine su draugais. Man tai net neatrodo kaip pramoga, daugiau kaip neturejimas ka veikti.
   Pries susilaukiant vaiko, vyras zadejo, jei neprisitaikysiu prie jo salies, bandyti laime kitur. Dabar kalba apie tai, kad arteja neramumai (del migrantu krizes, Rusijos veiksmu) ir jis niekur nenori vaziuoti is savo saugaus idilisko miestelio. Kita priezastis - jo visos gimines tame paciame miestelyje, jei reiketu pagalbos, jie visada padetu (na, kol kas jos neprireike, nes sedziu namie ir auginu vaika, nedirbu). Jei jis isvaziuotu, 'atgreztu giminems nugara', nes jiems emigracija nebudinga tiek, kiek lietuviams.
   Kadangi mintys apie vaziavima kur nors i dideli miesta, kad ir toje pacioje salyje, atkrenta, noriu grizti i Lietuva. Bijau, kad jei vyras nevaziuotu kartu, kovotu del vaiko. Tiksliau, esu tuo tikra, kad vaiko taip lengvai neatiduotu.
   Vilniuje, kur gyvenau, giminiu neturiu, ir apskritai nelabai yra, kas padetu. Vyras sako, kad tai butu problema, be to, jis negaletu susirasti darbo (kokio jis NORI). Turetume patys galvoti, kaip isgyventi (jam truksta savarankiskumo, visad galvoja, kad jei kas, pades tevai, o as esu pernelyg savarankiskas zmogus). Beje, uzsienyje dirbau darba ne kokio NORIU, o koki leido galimybes.

   Aisku, uzsienyje galiu 'komfortiskiau' gyventi del to, kad bent kol kas nereikia galvoti apie busta, komunalinius ir pan. Bet vystu kaip asmenybe - nesu is tu, kurios atranda motinyste ir nori namuose uzsiimti rankdarbiais. Buitis slegia. Man reikia veiksmo, daug zmoniu, tik tuomet ir pati daug padarau. Kur gyvenu, veiksmo nera, o nuvaziuoti i didesni miesta (Klaipedos dydzio) kainuoja 70eur (abi puses)- nemanau, kad mazi pinigai vien tik uz nora 'pamatyti' civilizacija. Galu gale, jei ir nuspresciau ta civilizacija matyti karta i men, tai visa kita laika toliau egzistuociau tarp 'kaimieciu'.

   Gal kuri nors yra susidurusi su tokia situacija? Nuolat pykstames, vyras daro viska, kad man cia patiktu (t.y. nuolat einam pasedet i skvera, vazinejam pirmyn-atgal su masina pustustem gatvem kaip kokie paaugliai, einam i gamta), o as nuo to tik dar blogiau jauciuosi, nes man reikia normalaus miesto!!! Nejaugi taip sunku isitvirtinti su vaiku kur nors kitur? Bijau, kad veliau nesakyciau vaikui, jog sugadino man gyvenima. Taip pat suprantu, kad jei pradetu eiti i darzeli uzsienyje, didesne tikimybe, kad vaikui adaptavusis sunku jau butu ji issivezti su savimi. Is kitos puses- o kaip Lietuvoj darba susirasti su mazu vaiku?
   Zinau, galeciau nesukt sau galvos ir 'megautis' gyvenimu - kur gyvent turiu, valgyt turiu. Jei sau ar vaikui noriu nauju rubu ar daiktu - eiciau dirbti, nes vyrui beveik nesvarbu, kaip vaika rengti, ziuri pagal galimybes. Bet ar tai ne egzistavimas? Ar komfortas geriau uz saves realizavima ir jausma, jog esi savo vietoje? Kuo toliau, tuo labiau aptingstu - is vienos puses, viduje jauciuosi labai blogai, is kitos puses- nera streso del isgyvenimo. Kasdien galvoju, ka daryti, ir tik vis labiau grimztu i save
2. Minne

   

   

   Sunelis:))))) 11 m. 1 mėn.

   

   2016.02.21 23:53 (prieš 10 m.)

   Idomi,siektiek pazystama situacija as is tu zmoniu kategorijos kur visada norejau gyventi mieste. Buvo situacija,kad teko keltis pagyventi mazame miestuke vyro gimtineje,galbut isankstinis nusistatymas,galbut tai kad visada norejau gyventi tik mieste,galbut per mazai laiko ten buvau ir nespejau prisitaikyti, bet tuo metu jauciausi labai blogai.Gryzome i miesta. Bet kartas nuo karto sulaukiu priekaistu,kad nesugebejau ten apsiprasti. O kiek laiko ten gyveni:)? galbut priezastis ,kad dar neapsipratai:)?
3. 

   

   2016.02.22 00:13 (prieš 10 m.)

   Minne parašė:
   Idomi,siektiek pazystama situacija as is tu zmoniu kategorijos kur visada norejau gyventi mieste. Buvo situacija,kad teko keltis pagyventi mazame miestuke vyro gi…

   Gyvenu 3metus..Manau, pakankamai ilgai pazinti vieta. Ir kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau man viskas nebepatinka. As net neturiu apie ka kalbet su zmonem ten. Jauciuosi per daug rimtai ziurinti i gyvenima (na, neisivaizduoju savo gyvenimo dirbant padaveja ir pan., kai jau seniai ne studente, o kur gyvenu, sudetinga net ir gerai mokant kalba rasti normalu darba). Zmones atsipute ir labiau rupinasi ne kaip uzdirbti, bet kaip pasiliksminti uz paskutinius pinigus. Matau kiekviena zmogu, kuris neprisiziuri (aisku, visur ju yra, bet kai daug prisiziurejusiu zmoniu, jie kazkaip tai atsveria, o cia sakyciau daugiau paprastu, net 'nevalu' ). Na kazkaip man viskas neestetiska. Na ir ta tustuma, kai savaitgali didziausioj maisto prekiu parduotuvej beveik zmoniu nera. Toks jausmas kaip is filmu, kaip visi zmones kazkur dingsta del paplitusio naujo viruso. Mane labai tai slegia ir nemanau, kad net jei tureciau cia draugu, butu ka su jais veikti
4. GabiVia

   

   

   K 11 m. 1 mėn.

   B 14 m. 2 mėn.

   

   2016.02.22 01:20 (prieš 10 m.)

   Pazistama situacija. bet manau, kad problema yra jumyse. jus nusiteikiat, kad jums blogai ir jus tokia nuotaika ir gyvenat. o jus bandete ka nors pati keisti ir daryti, kad jums patiktu ten gyventi? Abejoju.. Ar bandete susirasti draugu, bendrauti su kaimynais, kur nors pati iseiti? nebutinai reikalingas didziulis miestas, kad butu linksma gyventi. galima ir mazoje vietoveje susirasti puikiausiu uzsiemimu, tik reikia pasukti galva. ar gerai mokate vietine kalba?
   Ten kur as gyvenu, nera apskritai nieko. jokiu didziuliu prekybos centru su mase zmoniu besitrinanciu uzpakaliais ir kosinciais i veida, nei kino teatru, nei kazkokiu superiniu renginiu ar atrakciju. vien tik gamta. ir as surandu ka veikti. kartais bunu taip uzsiemusi, kad net nespeju visko padaryti.
   esme yra tokia: kokiu poziuriu zmogus ziuresi, taip ir gyvensi. jeigu tik burbesi ir gailesiesi, tai bet kur bus blogai. net ir New York'e..
   Reikia truputi pakeisti mastysena ir persitvarkyti "failus" galvoje. manau, kad tikrai imanoma susirasti ir draugu, ir idomios veiklos, ir normalu darba. tik reikia paciam siek tiek pasistengti ir ideti pastangu.
   Galbut tas jusu neidomus renginys vis tik idomus? ar jame buvote? gal yra kokie nors uzsiemimai? joga, piesimas, muzika? gal vyksta dar kas nors. reikia tik pasidometi.

   As linkiu jums surasti jegu ir motyvacijos. ir viskas susitvarkys.

   2
5. Jaukusnamai

   

   

   Lilija 6 m. 10 mėn.

   Domantas 9 m. 8 mėn.

   

   2016.02.22 02:16 (prieš 10 m.)

   Bet pagalvokit ar tikrai laime ten, kur daug zmoniu, surmulyje? Gal su vyru prastai sutariat, nes panasu, kad dziaugsmo bunant kartu nelabai yra(nesupykit jeigu klystu)... gal ir gerai is gyvenimo daug reikalauti, bet jei situacija nera siaubinga, reiktu paieskot ir geruju pusiu. Gal tie zmones nera tokie jau niekam tike ten;) Aisku, visus atsakymus pati zinote, ir pasielgsite teisingiausiai betkokiu atveju. Tik siulau pagalvoti ne tik apie save. Zmogaus gyvenimas ilgas, reikia ir vienatves ir surmulio;)
6. mamuler

   

   

   Mažoji sesė 10 m.

   Sofija 13 m. 6 mėn.

   

   2016.02.22 05:57 (prieš 10 m.)

   Sveika Temos pavadinime užsiminėte apie savirealizaciją, bet visai ne apie tai kalbate. Nelabai aišku, ko norite, sociumo ar savirealizacijos. Jei norite save realizuoti, turite ties tuo susitelkti. Ar žinote, kokia sritis jus traukia, ką norėtumėte kurti ar dirbti? Jei niekas netraukia, idėjų neturite, gali būti, kad jums paprasčiausiai depresija dėl bendravimo trūkumo, nepakeitimo aplinkos... O jei tikrai čia tik savirealizacijos troškimas, tai siūlyčiau išnaudoti laisvą laiką ir nukreipti mintis į tą sritį, kuri jus domina, gilintis, analizuoti ir planuoti. Kai turėsite idėjas ir konkretų planą kaip jas įgyvendinti, beliks tik veikti ir jokio sociumo šurmulio tam nereikia. Galbūt taip gyvenimas ir susiklostė, kad atsigręžtumėte į save ir pradėtumėte naudoti savo potencialą.
   O komfortišku gyvenimu tikrai nepavadinčiau tokio, kuriame nėra savirealizacijos.

   2
7. 

   

   2016.02.22 09:30 (prieš 10 m.)

   Buriuotoja parašė:
   Pazistama situacija. bet manau, kad problema yra jumyse. jus nusiteikiat, kad jums blogai ir jus tokia nuotaika ir gyvenat. o jus bandete ka nors pati keisti ir dar…

   Kai bandau galvoti, kad reikia priimti realybe tokia, kokia yra, darausi pikta, kad issizadu savo poziurio, svajoniu ir tiesiog turiu prisitaikyti prie man svetimos vietos, zmoniu. Net kai beveik apsiprantu su tokia situacija, suvokiu, jog cia gyvenciau tik todel, kad kai reikia, galiu 'numesti vaika' kam nors, ir jis bus priziuretas ir pan., netoli darzelis, todel daugiau laiko sau ir tuo paciu tinginiavimui. Kai aplinkui viskas vyksta letai, neturiu jegu ka nors daryti, man dingsta ikvepimas, t.y. nemoku skubeti tarp neskubanciu zmoniu, pati darausi tingi. O neskubeti jie megsta.
   As esu intraverte, kuriai patinka miestas (yra intravertu, kuriems gerai tik gamtoj, be zmoniu, visiskoj ramumoj). Nemegstu gatveje kasdien matyti tuos pacius veidus, o tuo labiau vis sveikintis ir aiskintis, ka vakar veikiau ligoninej ar pan. Nemoku tiesiog istisai issisukineti nuo bendravimo, juk negaliu visalaik sakyti, kad skubu (kaip vyras sako, kad tureciau taip daryti). Man nepatinka, kai lenda ne i savo darza ir visiems idomu, o kaip tu gyveni. Mieste to nejauti, nes ko nenori, tikrai daznai nesutiksi, o jei ir sutiksi, nebutinai turi bendrauti, lengva likti nepastebetu.
   As negaliu pasakyti, kad budama viena neturiu ka veikti - net jei ir nieko nekuriu, galiu ziureti filmus, skaityti, tik islindimas i 'miesta' trikdo, nes pasiilgusi esu zmoniu surmulio ir man ta tustuma einant pustuste gatve, kai neabejotinai kazka sutiksi is matymo pazistama.. na ne man. Cia zmones labai ekstravertiski ir jiems norisi istisai ir daug bendrauti, jiems sunku suprasti, kad intravertai po bendravimo praranda energija.
   As daug esu skaiciusi apie charakterio ypatumus, forumus anglu k. Tiesiog kai suzinai, kad kiti zmones, net gime salyje ne pagal 'savo charakteri', uzauge is jos emigruoja i sau priimtinesne kulturine aplinka (pries tai netgi vartoje antidepresantus, eje pas psichologus, psichiatrus). Ir tik kitoje salyje atranda save. Tai nezinau, ka ir galvoti del prisitaikymo. Aisku, suo ir kariamas pripranta
   Na, neidomiu renginiu laikau pvz. sausio menesi vieninteli vykusi rengini - Pyrago pjaustymas. T.y. susirenka zmones ir kalbasi. Tiesiog kalbasi. Man reikia kazka naujo pamatyti, o ne kalbetis apie.. nezinia ka. Ir dar su skirtingo mentaliteto zmonem. Teatras, paroda, koncertas - be sito neisivaizduoju gyvenimo.
   Kalbos puikiai nemoku, uzsiemimu galima rasti - maciau berods velima is vilnos ar kazka pan, bet ten ratelyje moterys irgi labai garsiai visos vos ne kartu snekejo. Na mane atgraso tas ekspresyvumas visur. Ir lt yra visokiu zmoniu, bet net ir tie ekspresyvieji tiek daug nesukauja 'lygioje vietoje'.
   As tiesiog suprantu, kad net ir adaptavusis tokioje aplinkoje charakterio nepakeisi, tiesiog tapsi dar uzdaresniu zmogumi. Bent man taip atrodo..

   O jus intraverte, isvaziavusi is miesto ir prisitaikiusi gyventi ramioje aplinkoje? Ar anksciau irgi zavejotes miesto privalumais?
8. 

   

   2016.02.22 09:41 (prieš 10 m.)

   paukstyte123 parašė:
   Bet pagalvokit ar tikrai laime ten, kur daug zmoniu, surmulyje? Gal su vyru prastai sutariat, nes panasu, kad dziaugsmo bunant kartu nelabai yra(nesupykit jeigu kly…

   Na, man atrodo, kad mieste pabegti nuo surmulio imanoma, kai kartais norisi, bet va kaime surmulio nerasi.. O surmulio norisi daugiau, nei ramybes. Man reikia judejimo. Gyvendama mieste ramybes noredavau gal karta i sezona (t.y. isvaziuot kur nors), bet po savaitgalio vel traukdavo grizti i miesta.
   Su vyru pykstames tik del sios problemos ir del to, kad, kaip jis pats sako, 'mane cia visi zino', tai neturiu kazkaip prisiziuret ir pan., jie gi zino mano vidu. Nenoriu issiplesti, bet cia jau prasideda nevalyvumo dalykai.. su kuo lt net nebuvau susidurusi.
9. Esu2

   

   

   

   2016.02.22 10:04 (prieš 10 m.)

   neapsisprendusi parašė:
   Na, man atrodo, kad mieste pabegti nuo surmulio imanoma, kai kartais norisi, bet va kaime surmulio nerasi.. O surmulio norisi daugiau, nei ramybes. Man reikia judej…

   O apie kokią šalį kalbame?
10. 

    

    2016.02.22 10:06 (prieš 10 m.)

    mamuler parašė:
    Sveika Temos pavadinime užsiminėte apie savirealizaciją, bet visai ne apie tai kalbate. Nelabai aišku, ko norite, sociumo ar savirealizacijos. Jei norite save re…

    Galbut ne taip issireiskiau. Tai daugiau apie charakteri ir prisitaikyma prie kitos aplinkos bei saves radima joje..

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!