2024.02.26 14:02 (prieš 1 m.)
Mano 4-oji savaitė
Išduosiu paslaptį, jaučiuosi ypatinga. Labai nėštukė. Su didele jautria (bet tikrai gražia krūtine) ir amžinai tuščiu skrandžiu. Išalkstu kas dvi valandas, kas keturias jaučiuosi kaip nevalgius metus. Turiu visad turėti maisto ir vandens, kad išgyvenčiau. Kaip gerai, kad vyras pasirūpina mano pusryčiais, o šalia darbo, maisto fėjos skaniai gamina pietus. Todėl gyvenimas gražus. Palyginus su jausmu praeitais metais (turėjau persileidimą), esu labai energinga ir visai nenoriu miego. Visada jaučiu pilvo apačios lengvą tempimą ir krūtinės jautrumą. Tai tokie patys įprasti pojūčiai kaip alkio. Tik alkį lengviau nuraminti ir jis labiau erzinantis.
Kaip jums atrodo, kaip man sekasi laikyti paslaptis? Spėjat nelabai? Kitų moku, bet savųjų tik sau - nelabai. Vyras norėjo kurį laiką būti vienintelis žinantis šią žirniuko auginimo paslaptį, bet man buvo per sunku. Jis labai manimi rūpinasi ir stengiasi, bet juk negali pajusti tai ką jaučiu aš. O ką jaučiu gali suprasti tik ta moteris, kuri pati neseniai tą jautė. Man pasisekė, aš turiu geriausią draugę, kuri neseniai pagimdė. Jos vaikiukui vos keli mėnesiai ir ji tikrai dar visai neseniai buvo nėštukė! Pagauti ją sekundę laisvesnę nebuvo lengva, bet pavyko. Susiskambinom ir aišku, kad neiškenčiau. Pasakiau:
- Man tik 4savaitės ir 3 dienos, bet aš labai nėštukė.
O tada tęsėsi džiaugsmo grauduliukas, ateities planai, minčių pasidalinimai ir juokas.
Dar apie žirniuką (tiksliau šią savaitę sezamo sėklytės dydžio) papasakojau savo ginekologei. Pasidalinau kraujo tyrimo rezultatais. Gydytoja nuramino, kad rezultatai yra geri. O su naujuoju gyventoju susitiksime pas gydytoja už dviejų savaičių (vasario 19d.)
Daugiau niekam nesakau. Jau tiek žinančių ir man ramiau 😊