2014.11.25 22:22 (prieš 11 m.)
Sveikos
Vis paskaitinėju aš Jūsų pasisakymus, tai panorau ir savo istoriją papasakoti... Nevisos tos 17 m. merginos vienodos.. Aš taip pat susilaukiau vaikelio būdama 17 metų. Žinoma tai buvo neplanuota, bet nuo tos akimirkos kai sužinojau, net nekilo kokia bloga mintis jo atsikratyti. Žinoma buvo daug apkalbų, visi skersai žiūrėjo. O ka kalbėti mokykloje... Bet aš nepasidaviau ir nei minutėlei nesigėdinau savo vaiko...Ėjau į mokyklą nėščia, su nemažu pilvuku...Nepraleidau nė vienų metų...Perėjau po to paskutinius metus baigti į suaugusiųjų mokyklą, kad dieną galėčiau pasirūpinti vaikeliu, o vakarais eiti į mokyklą.. Baigusi vidurinę įstojau mokytis ir dirbau... Vaikelį nusivesdavau į darželį...Žinoma padėdavo ir mama pažiūrėti ją kai reikėdavo, bet niekam jos neužkroviau... Jai nieko netrūko, viską jai suteikėm ko reikėjo..buvo ir tebėra mylima..turi viska ko nori.. Baigiau magistratūros studijas, dirbau vyr.buhaltere įmonėje..Turim savo butą...Mažoji mano yra labai protinga, nuo pirmos klasės yra pirmūnė...(sako, kad vyresnių vaikai protingesni..nemanau, kad tai įtakoja..).Dabar jau ir aš nebesu jaunuolė...
Suplanavome antra vaikelį, laukiuosi.... Žinot, kai pasižiūriu kaip gyvena tos, kurios kažkada iš manes šaipėsi ir vyresnės pasigimdė vaikus...tai yra tokių, kurios nei mokslų nebaigė ir gyvena iš pašalpų... Aš manau čia priklauso nuo žmogaus vertybių ir siekių...Kas norės kanors pasiekti, pasieks ir su vaikeliu, o kas ne..tai ne...Tokia mano nuomonė...
Beje, dabar neįsivaizduoju savo gyvenimo be savo dukrytės...Mes esam geriausios draugės...