Vaikas
O kitas klausimas, kaip pasikeite jusu periodas. Nes as niekada neturejau problemu su skausmu, o dabar lyg su adata padytu pries menesines.??
Augu parašė:
Sveikos merginos. Liepos 19d. Butu gimes dar vienas musu seimos narys. Noriu pasidalinti iki siol skaudzia patirtim. Buvo planuotas lauktas leliukas, visada norejom…
Užjaučiu labai! Jūsų savijauta kažkaip skamba kaip potrauminė reakcija. Rekomenduočiau keiptis į psichologus, spec.grupes. Galima paskambinti į Krizinio nėštumo centrą, taip pat sudalyvauti Rachelės rekolekcijose - jos skirtos moterims praradusiomis vaikus dėl persileidimo, gimdymo traumos ar aborto.
Augu parašė:
Sveikos merginos. Liepos 19d. Butu gimes dar vienas musu seimos narys. Noriu pasidalinti iki siol skaudzia patirtim. Buvo planuotas lauktas leliukas, visada norejom…
as turejus jau 5 persileidimus. didziausiam turejo but 10 savaiciu.. vaiku vistiek noriu.. db pastebejau, kad man vis sunkiau laukt kito teigiamo nt 
man geguze sunki, sausi turejo gimt du vaikai, gruodi butu buves terminas ir vasari. kiekviena si menesi mane aplanko liudesys. turiu tris sveikus vaikus, netureciau taip i galva visko imt. bet kitaip neiseina is kitos puses taip imt ir uzmirst manau neimanoma.
stasike parašė:
Užjaučiu labai! Jūsų savijauta kažkaip skamba kaip potrauminė reakcija. Rekomenduočiau keiptis į psichologus, spec.grupes. Galima paskambinti į Krizinio nėštumo cen…
Ačiū.. Kolkas dar nesu pasiruošus dalintis su kitais. Šie metai begalo sunkus man. Sugrizo seni vargai po persileidimo, stresas ir panikos priepoliai atsirado. Atrodo viskas blogai, kas begali būti. Aš labai tikiuosi, kad gyvenimas savaime susidėlios su didelėm pastangom. Gal dar po 5 ar 10 metu pasikeis kas ir net pradėdiu vėl apie leliuka svajot... man toks jausmas, kad buciau kazko netekus, palaidojus... tai gal tiesiog reikia tam laiko...
Beje neisivaizduoju kaip save itikinti nueiti pas psichologa, turbut turi buti tam pasiruoses...
Augu parašė:
Ačiū.. Kolkas dar nesu pasiruošus dalintis su kitais. Šie metai begalo sunkus man. Sugrizo seni vargai po persileidimo, stresas ir panikos priepoliai atsirado. Atro…
Gal paskambinti lengviau? Krizinio nėštumo centras konsultuoja ir telefonu. Ir taip, jūsų netektis prilygsta artimojo mirčiai. Mano netekty padėjo... tikros laidotuvės. Tą pačią dieną netekome mylimos tetos... išsiverkiau bažnyčioje iš dūšios, tik mes su vyru žinojome, kad mums dvigubos laidotuvės...
Gal nueikit į bažnyčią išsiverkti pradžiai... negalima taip gyvent... o jei netyčiukas, ką tada darytumėte?
Po nesivystancio labai gausios menesines. Jau 7 dienos ir dar siek tiek kraujuoja. Ar normalu?
SSmileSS parašė:
Po nesivystancio labai gausios menesines. Jau 7 dienos ir dar siek tiek kraujuoja. Ar normalu?
Jeigu cia pirmos mm po persileidimo tai normalu.. man sake kad pirmas ciklas gali buti gausesnis ir ilgesnis. 🙂
 |
9 mėn. 4 d. |
Augu parašė:
Ačiū.. Kolkas dar nesu pasiruošus dalintis su kitais. Šie metai begalo sunkus man. Sugrizo seni vargai po persileidimo, stresas ir panikos priepoliai atsirado. Atro…
Labai jus užjaučiu. Aš esu prieš kelis metus turėjus panikos atakas. Po persileidimo jaučiau, kad organizmas vėl prie to eina, tai vijau visas blogas mintis šalin. Ir susitvarkiau su tuo. Man labiausiai padėjo planavimas kito leliuko...
Somebody08 parašė:
Jeigu cia pirmos mm po persileidimo tai normalu.. man sake kad pirmas ciklas gali buti gausesnis ir ilgesnis. 🙂
Taip, pirmosios.
Sveikos, jungiuos ir aš prie jūsų. Mano laukimo istorija jau ilga, niekaip nesulaukėm gandrų, per tuos metus buvo ir kad labai stengėmės ir kad neisstengėm iš viso, tyrėmės dviejose vaisingumo klinikose, viskas abiems gerai, tiesiog kaip nebuvo taip nebuvo.. Ir pagaliau mums pavyko, nors buvo baimių, bet tokios laimės nesu gyvenime patyrusi, garbės žodis. Dej viskas baigės nesėkmingai, buvo jau beveik 8 savaitės, pradėjo tepliot rusvai, nulėkiau pas gydytoją, pradžioj ramino, kad tai normalu, bet patikrinus išaiškėjo, kad širdelė nebeplaka, nustojo vystytis apie 6,5sav.
Viskas staiga baigėsi kaip baigias gražus sapnas, prabudus ryte. Net nežinau kaip jaučiuosi, atrodo ant pasaulio nusileido tamsus, liūdnas šydas. Stengiuosi negailėt savęs, būt stipri, tikėt kad greit pavyks vėl ir jau baigsis laimingai... Bet akimirkom jaučiuos visiška bejėgė, šitiek laukus, o jei reiks vėl tiek laukt? O jei niekada?. Man 36 metai.
Sužinojau tik užvakar, mažuliukas dar manyje, gydytoja sakė laukt kol pasišalins savaime, jei to neįvyks per savaitę - ateiti valymui.
Pakibusi kažkokioj nenormalioj būsenoj. Sapnas baigėsi. Vaikelis jau išėjo, bet dar manyje. Negaliu apsakyt kaip laukiu kol kūnas atsigaus ir galėsim bandyt iš naujo. Vėl nuo nulio.
Užjaučiu visas, kurios tai patiria 💔 Būkit stiprios.
10 vertinimai(ų)
6 vertinimai(ų)
Dantų taisymas nėštumo metu (+5)
Mažakraujystė (anemija) nėštumo metu (+3)
Kaip įveikti gimdymo baimę (+9)
2 ar 3 vaikai? (+56)
Makšties išskyros: normalus ciklas, nedidelis sutrikimas ar ligos požymis?
BCG vakcina (skiepai nuo tuberkuliozės) (+3)
Pieno mišiniai (atsiliepimai) (+12)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
