2022.08.03 21:36 (prieš 3 m.)
Tema atitinka mano būseną. Nors ir vyrą turiu, ir hobius, ir darbą, kaip jūs čia sakote - kuriu gyvenimą, na bet šito aš nesureikšminu ir vadinu tiesiog normaliu buvimu. O draugėms gimė vaikai ir viskas, atrodo kažkas persimainė galvoj jų, gal hormonai, gal susireikšminimas. Jos nori ir susitikti, ir bendrauti, ir veikti kažką, nes užsisėdi namie su vaikais. Aš už, noriu palaikyti draugystes, vaikai jų faini, netrukto jeigu pasiima kartu, anaiptol, man viskas įdomu, nes pati jau planuoju. Bet pradėjau vengti tų savo draugių-mamų, nes joms niekas, išskyrus vaiką, nebeegzistuoja. Gali į susitikimą vėluot valandą, gali iš viso neateit, gali ragelio nekelt, gali daryt bardaką, pamiršt etiketą, pamiršt kad yra ne tik mamos, bet ir žmonės. Gali pasaulis griūti, bet kol vaikas nepabezdės, tol piršto nepajudins, gali sugraiauti visus savo ir mano planus, nes vaikui ne ta nuotaika.
Tai soriukas, žinau, kad čia skaitot, mielos draugės, daugiau jokių sodybų, jokių išėjimų į miestą ir kvietimų į svečius nebus.