2026.01.16 13:21 (prieš 4 mėn.)
Labai suprantu tą etapą kai visko tik pradžia. Kai suguža visi artimieji pažiūrėt to dviejų žmonių sukurto stebuklėlio - kūdikio. Tai gražus etapas kuris traukia ne viena, būna net ir tuos kurie nenorėjo iki tol įsitraukt į dviejų jaunų žmonių gyvenimą. Kol tai kūdikis prie kurio dar nėra pilnai įpratę patys tėvai, dažnai mamai nesinori juo dalintis ir tai irgi normalu. Norisi užsidaryti savo ką tik pagausėjusios šeimos atmosferoj ir būti tik tryse ar keturiese ar pan (žiūrint kiek vaikučių). Ir jūs kiekviena tikrai turite tam teise. Atsakomybė už mažą žmogutį pirmiausia yra tėvų (veliau jau ir darželio, mokyklos, nes ten vaikas prabūna dalį dienos). Patarimai iš šono turėtų nebūt kategoriški, kad pvz primaitink lašiniu kai kalasi dantys, nes mes ankščiau taip darėm ir viskas buvo gerai. Ankščiau ir vaikus augino kitaip. Nebuvo tiek knygų, specialistų, galiausiai ir interneto. Buvo kitas požiūris, žmonės retai turėjo legit šaltinius, todėl buvo normalu remtis tuo kas ką pasakė ir kam tai suveikė. Kad ir kaip sunku tą priimti kai kuriem žmonėm, bet pasaulis keičiasi ir jūs turite teisę priimti savo sprendimus. Jau nebeesate maži vaikai kuriem reikia gido, kad kurti gyvenimą. Tačiau ką noriu pasakyti, kad dabar ta pagalba iš išorės dažnai sulaukianti jūsų pasipiktinimo, vėliau gali tapti labai svarbi. Juk galiausiai visos grįšime į darbą, o darbas neperneša dažnų biuletėnių. Darželis netoleruoja snargliuojančių vaikų, o virusai užklumpa ne pagal grafiką. Tad linkiu statyt ribas, bet nesudegint tiltų. Dabar ta pagalba nereikalinga, bet kai įsisuksite į darbo rutiną, ta pagalba gali būti neįkainojama ir stipriai padedanti išsisukti iš padėties. Išlikti patikimu ir darbe, o ne tiksinčia bomba, kuri reikalingiausiu metu gali išlėkt ant biuletėnio dėl susirgusio vaikučio. Kaip bebūtų retas darbas turi tam sistemą. Retas darbdavys tą ramiai toleruoja. Tad turėkite omenyj ir tai, kad dabar to nereikia, bet vėliau tai gali gelbėti.
