zydrune_ parašė:
Gali buti... Cia jos stiliuj butu...
Dicke jos nemegsta ir siaip, nes lenda i veida vos tik pamacius, vaikui jautriam a…
Uoj, maniškė tą patį daro su tuo tegul eina, tegul ima, tegul būna, tegul daro. Bet tik tada, kai mes drausminam. Pvz vaikas nušveitė nuo stalkiuko jos butelkiukus stiklinius ten kosmetika, kvepalai, pudros ir pan., aš vaikui sakau, kad negalima, ji - nieko tokio čia. Po to vaikas prie vazonų, vos nenumetė, aš sakau - atsargiai, ji - nieko tokio, tik tiek, kad susižeis (tai ko, b/&$· aiškini, jei pati ką tik pasakei, kad juk susižeis, koks dar "nieko tokio"), tada kažkokį masažuoklį elektroninį jis pamėme (jie labai apsikrovę daktais), tai vėl sudrausimnau vaiką, o ji - nieko tokio,tgeul, juk viskas nuperkama; arba dar mėgsta sakyt, kad dar geriau, mažiau daiktų čia bus, mažiau dulkių reiks valyt. Arba kai vaikas kažkuries miega ir aš einu pas jį pažiūrėt, tai ji man - tegul miega, arba maitinu, ir neleidžuu imt sausainio, kol nesuvalgė normalaus maisto, ji praiedama - tegul valgo. Nu užknisa juodai, geriete atsirado. Bet visada taip sako tik tada, kai mes drausimam. Bet pvz, vieną kartą žiūriu, vaikas pamėmė plastikines šukutes, ir numetė ant žemės, tai ta - uoj, šukutėms skauda, nemėtyk. Tai kas per idiotizmas - plastikinių šukučių mėtyt negalima, o stiklinius buteliukus, elektroninius prietaisus - dzin, tegul,, juk viskas nuperkama.
O uošvis normalesnis, tik paveiktas gyvenimo su ja per tiek metų. Tai jis normaliai pasako, ko negalima, bet ta nuolat į šikną vaikui lenda, ir gaunasi, kad vienas sako, kad negalima, mes, kad negalima, o ta visada - nieko tokio, tegul, leiskite ir t.t.
Dar labai mėgsta sakyt, kai vaikas ima pvz mano korteles iš piniginės, kai sakau jai - neleiskite. Tai ji ne tai, kad nebus po to kortelių, mamytė neturės ir pan, o sako - neimkime, mamytė pyks po to, mamytė neleidžia supyks po to ir t.t.
Tai per karantiną ilgai nesilankėm, dabar jau su vyru aptartas šitas reikalas. Per kitą vizitą bus mūsų abiejų griežtai jai pasakyta, kad jei mes drausimanm vaiką, tai ji tegul ant viršaus nešneka ir nesikiša. Jau į priekį žinau, kad ji stengsis taip nedaryt pruie vyro, o mane dar kelis kartus bandys. Bet atėjho laikas, kai man px, ar su ja susipyksiu, ir nešnekėsiu gražiu tonu. Jei ji ir toliau taip darys, kita takika, leisiu vaikui daryt viską, ką nori, žiūrėsiu jį tik tiek, kad pats nesusižeistų. Sudaužys kelias vazas - o gerai, mažiau tvarkymosi bus seneliams, sulaužys akinius - juk viskas nuperkama, numes teliką - nieko tokio, juk čia tik daiktas.Ir kai ims jos akinius, sakysiu vaikuo - močiutė pyks, neimk, močiutė neleidžia, supyks po to labai.