O as nesikuklinsiu 
as gera zmona. Nemanau, kad but gera zmona, tai gamint tris kart per diena ar panasiai. As gaminu tik vaikui ir kartais mum. Jis zino kelia i virtuve ir gamina skaniai. Mudu labai artimi esam, kaip vienas. Mes kalbames apie absoliuciai viska. Cia galeciau rasyt ir rasyt.
Yra pasakymas, kad gera zmona tai tokia, kuri dama prie draugu, seimininke namuos, o lovoj k@"%a 
nu ir viskas ;) o siaip tai as kai galvoju apie save, tai galvoju apie ji. Ko jis noretu, kaip jis jaucias, ka galvoja ir t.t jo norai ir poreikiai man tiek pat svarbus, kaip ir mano ar mano sunaus. Musu seimoj mes lygus. Abu rupinames vaiku, abu priimam sprendimus. Gaminam kartu, tvarkomes kartu (jis siurbliuoja, as plaunu grindis, jis valo dulkes, as laistau geles, as skalbiu, jis dziausto) . Kaip ten tuos izaduos per vestuves - ir varge ir dziaugsme, ir ligoj ir sveikatoj, ir turte ir skurde. Kai serga - rupinuos, kaip vaiku, kai salta - mezgu kojines, o kai man karsta ( tai didele problema) jis perka fenus ir stato aplink mane, kai man pms, jis su tuo kantriai gyvena, kai as noriu batu nauju- jis sako : eik, nusipirk, buk laiminga, kai jis nori trecio dviracio, as ji palaikau. Nesisaipau is jo sumanymu ir nenuvertinu jo. Jis suauges vyras, zino kad reikia ivertint visus uz ir pries ir as juo pasitikiu, o jis duoda man laisve, kai as turiu sumanymu. Pasako savo nuomone, jei nesutinka su manim, bet neuzdraudzia. Manau tolerancija ir begaline kantrybe reikalinga norint turet pilnavercius santykius. Reik pazinot, koks jis is tikro yra, reikia zinot ko jis nori, pries jam to uzsimanant. Sunkus uzdavinys, bet turbut tik taip imanoma. Kai idedi pastangu ir pastatai savo su vyru santykius i prioritetu virsu, salia savo laimes, o protingas vyras, visad atsakys tuo paciu del to, kad vyras gali iskaudint jada nors, niekas nera apsaugotas. Bet vien del to, kad ateity gali kas nutikt, dar nereiskia, kad neturi megautis santuoka. Kam tada teketi, jei nesiruosi tam zmogui atsiduoti visa siela?
Vaikas
bet man buvo juokinga
