Jaučiuosi siaubingai ir nežinau ką daryti. Turiu 4 mėnesių kūdikį. Man atrodo, kad jis manęs nemyli. Jis buvo toks laukiamas vaikas, jį labai myliu, duodu jam visą savo meilę. Bet... Užeina pradeda verkti dažniausiai prieš miegą, ir daryk ką nori, migdyk, maitink, žaisk supuok, dainuok, kalbink, glostyk, nu niekas nepadeda. Ir taip kaskart. Bet tikrai ne dantukai, ne pilvukas. Man atrodo kad jis manęs nemyli, nes kaip bandau nuramint jis dar labiau verkia. Dar daugiau ateina uošvė ir sako "mano vaikai paemus ant ranku visada nurimdavo". Kaip tokie žodžiai per širdį duoda. Pasijaučiu kaip niekam tikus motina. Ir tai dar ne viskas. Vaikas man nelabai sypsosi, tik pamato uošve tai krykštauja, nors su ja per dieną po 10 minučių buna. Ką aš blogai darau kad sūnelis manęs nemyli. Bijau prarasti piena, dėl tokių minčių. Bet verkiu, nes liūdna, kad per stebuklėlį atėjąs mano mažutis nenori su manim būti ir manęs visai nemyli...:'(
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








