2020.01.13 15:08 (prieš 6 m.)
Labai senai norejau pasidalinti savo patirtimi. Buvau pasizadejusi sau butinai parasyti visoms nerimaujancioms busimoms mamytems.
Musu istorija prasidejo, kai suzinojome kad laukiames savo pirmagymio. Man buvo atliktas PRISCA tyrimas, kuris buvo 1:50 tikimybe dauno sindromui. Kiek asaru ir nerimo buvo, nes tikimybe labai didele. O nestumas jau toks, kad tik dvi savaites buvo likusios iki isvalimo galimybes. Uzsiregistavau VVT. Ir konsultacija pas genetika D.Serapina. Kol padare praejo dar savaite. Atsakymai ateina per dvi savaites, tai po atsakymo gavimo realiai nieko nebebutu galima padaryti. As esu labai dekinga D. Serapinui, kuris paskambino po savaites, (buvo jau velokas sestadienio vakaras)ir pasake, kad galit nurimti, tyrimai geri ir laukiates mergaites. Tada jau buvo dziaugsmo asaros. Tas skambutis velai vakare tik gavus atsakymus, parodo gydytojo supratinguma ir rupesti. Pries vaziuojant tyrimams taip pat pradejau skaityti visus forumus sia tema ir labai padejo mamyciu pasidalinta patirtis, kad ir su labai didelemis tikimybemis viskas buna labai gerai. Auginame nepaprastai protinga ir sveika jau 6 metu mergaite.
Stiprybes mamytes!