Mano gimdymo patirtis buvo nekokia. Iš karto noriu pasakyti - slaugytojoms, valytojoms neturiu jokių pretenzijų, vaikų gydytojoms irgi. Maistas irgi buvo normalus, visada atnešamas laiku, šiltas. Aptarnaujantis personalas nuostabus tikrai.
BET. Kas liečia mano gimdymą - tragedija. Atvykau sekmadienį, apie 11 val. ryto, 40+1 sav., turėjau oligohidramnioną, 2 cm. atsiverimas, ultragarsas rodė vaisių 3,5kg, turėjau irgi simfizitą (labai skaudėjo kaulą, vos galėjau vaikščioti, per didelius skausmus tai dariau paskutinį trimestrą). Nusprendė skatinti. Skatinti pradėjo apie 16-17 val., gavau tik dvi dozes, paskutinė apie 19 val. turbūt, blogai prisimenu. Sakė, pratęs skatinimą ryte, pamiegok. Sąremius pradėjau jausti jau apie 22 val., apie 1.30-2 val., prašiau jau nuskausminimo, atėjo nepatenkinta, pavargusi gydytoja apžiūrai, sako "tai čia tiek pat su kiek atvykai!" su tokiu pykčiu, slaugytoja įleido nuskausminamuosius (padėjo tik 30 min.), visą naktį kankinausi, nes sąrėmiai vis augo. Jau apie 5 val. nebegalejau kentėt, paprašiau nuskausminamųjų, sako man "nepalauksi iki 8 val., kol ateis nauja pamaina?", sakau, pabandysiu palaukt, bet jei ne, prašysiu vėl. Apie 6 val. jau man tikrai labai skaudėjo, net dejavau, prašiau nuskausminimo vėl, slaugytoja pasakė pakvies gydytoją. Gydytoja taip ir neatėjo, apie 8 val. slaugytoja klausė, tai ką, gydytojos nebuvo? Sakau, nebuvo. 8.30 val., atėjo kita pamaina, pakvietė apžiūrai. Vyras gydytojas pradėjo mane tikrinti, taip skaudžiai, kad net pradėjau verkt iš skausmo. Jau tada buvau visiškai išsekus ir nemiegojau jau apie 28val. Gydytojas pasakė, kad kaklelis 7 ar 8 cm., tiksliai nepamenu ir kad epidūro nerekomenduoja. Pasitikėjau, nes jau buvau nekokia, sakau - gerai, bet man reikia nuskausminimo, aš jau negaliu. Sako - ruoškis į gimdymo palatą, ten suleis. Toj pačioj apžiūros palatoj stovėjo ir ta gydytoja kur neatėjo pas mane, nors prašiau, ir žiūrėjo su tokiu nepatenkintu veidu, kad negaliu nupasakoti. Atšliaužiau į tą gimdymo palatą, jau aš iš skausmo variau iš proto. Verkiau labai, niekaip negalėjau nusiraminti. Nei vienos kvėpavimo praktikos kur prieš gimdymą mokiausi negalėjau taikyti, nes tiesiog jau nepavyko nusiraminti tikrai. Jaučiausi ir daktarės nuskriausta, ir tas skausmas nenormalus ir nieks net nesiruošia jį malšint, nors prašiau. Gavau pusė dozės morfino ar ko (akušere sakė, kad įleis morfino, bet ką būtent leido nežinau) jau apie 9.30 gal. Padėjo keliom minutėm, protas aptemo, vėliau viskas vėl taip pat. Vėl kažkiek vartausi, nors dėl to simfizito žiauriai prisideda skausmas prie sąrėmių, jau jaučiu, kad reikia stūmt, pasakiau akušerei, atėjo gydytojas. Nežinau timeline'ų, nes jau laiko nemačiau. Sako kvėpuot - aš negaliu, nes žiauriai skauda, pasodino į kažkokią žiauriai skaudžią pozą ant nugaros, sakau negaliu dėl to kaulo taip sėdėt, sako reikia taip. Gydytojas kažką murmėjo apie tai, kad vyrai gimdymo metu nereikalingi yra, jokios naudos neneša. Sakė taip, nes žinojo, kad mano vyras užsienietis ir supranta lietuviškai, bet blogai kalba, tai gal tikėjosi, kad nesuprantam/negirdim. Aš nors ir buvau skausmuose, bet irgi girdėjau. Kai jau pavargau stūmt, tai prakirpo mane nieko nepasakę ir neperspėję, net nepapurškė nuskausminimo. Viską jaučiau, net visa sudrebėjau iš skausmo ir net surikau manau biškį (nebeprisimenu), sako stūmt, išlindo mano mažylis. 11.29 val., 3990g. Vėliau gydytojas mane siūdamas sakė kitai gydytojai ar kam, kaip jam nepatinka "tokias lūpas siūti". Gal galvojo, kad aš apsinešus nuo to vaisto ir negirdžiu, bet viską puikiai girdėjau. Tik norėjau, kad greičiau viskas baigtųsi ir galėčiau čiuožt iš ten. Kas liečia vaiką- viskas super atlikta, kaip reikia. Tik nieks neminėjo, kad gimė su virkštele ant kaklo, tik dokumentuose pamačiau. Kol buvom ligoninėj mažylį tikrino kaip reikia, manęs tik klausė ar reikia žvakučių. Dabar esu 3 mėn. po gimdymo, turėjau endometritą ir heamatomą (10d. po gimdymo), išangės įplėšas, sulužusį ir mobilų uodegikaulį (vis dar gydausi), taip pat visi episiotomijos siūlai atsidarė ir baigė gyti savaime tik prieš kelias dienas. Taip, galbūt čia mano kūnas toks "siplnas", bet manau, kad bent atsidariusių po kelių dienų nuo išvykimo siūlų ir endometrito su heamatoma galima buvo išvengti jei mane bent apžiūrėtų prieš išleidžiant namo. Daugiau vaikų nebeturėsiu, vieno užteko visam gyvenimui. Suprantu, kad patirtys gali būti visokios ir visoms linkiu kuo geresnių, tiesiog pasidalinau savo. Atleiskit už klaidas. Linkiu visoms lengvo gimdymo ir sveikų vaikučių!
Vaikas
